Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija – akademinės bendruomenės susitarimo rezultatas

Publikuota: 2012 m. vasario 21 d. antradienis

Vilniuje Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų susijusių švietimo įstaigų atstovams buvo pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija. Šis dokumentas – tai vienas iš baigiamojoje konferencijoje aptartų pustrečių metų trukusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ rezultatų.

Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, beveik visų šalies aukštųjų mokyklų atstovai, susibūrę šiam projektui, galėtų būti vadinami „gerosios žinios skleidėjais“. Jų pradėti darbai ir sukurti dokumentai – tik ilgo ateityje nusimatančio darbo gairės, kuriomis remiantis turi gimti teisingas, nusistovėjusias akademinės bendruomenės kultūros ir darbo normas keičiantis suvokimas apie siekiamus studijų rezultatus ir jų pasiekimui adekvatų studento (ir dėstytojo!) darbo laiką.

Projekto vadovas pabrėžia, kad aukštojo mokslo reforma tapo prielaida šiems pokyčiams. O jie, savo ruožtu, atnešė ne tik naują supratimą apie kreditus, jo skaičiavimo metodikas, sudarymo principus, tačiau ir suteikė galimybę bendrauti ir susikalbėti. Todėl bendradarbiavimą studijų kokybės gerinimo klausimais ir būtų galima laikyti didžiausiu projekto rezultatu.

Tikimasi, kad šis projektas, jo inicijuota kaita ir akademinės bendruomenės atstovų bendru sutarimu priimta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o pagrindinės jos gairės ir sekantys pokyčiai studijų procese pasitarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įsisavinus pagrindinius naujos koncepcijos principus ir ja vadovaujantis, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, tikimasi, bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą, padės pritraukti daugiau studentų iš užsienio.

Vis dėlto, pripažįstama – nors formaliai projektas pristato jau baigiamuosius savo dokumentus, tačiau pokyčiai turėtų vykti ir toliau, akademinei bendruomenei pačiai dalijantis jo metu užgimusiomis idėjomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos mokslininkai patarinės Susisiekimo ministerijai priimant svarbiausius sprendimus

Susisiekimo ministerija steigia Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą, kurioje dalyvausiantys Lietuvos mokslininkai padės ministerijai priimti strateginius sprendimus valstybės politikos formavimo, transporto ir informacinės visuomenės plėtros srityse. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »