Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija – akademinės bendruomenės susitarimo rezultatas

Publikuota: 2012 m. vasario 21 d. antradienis

Vilniuje Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų susijusių švietimo įstaigų atstovams buvo pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija. Šis dokumentas – tai vienas iš baigiamojoje konferencijoje aptartų pustrečių metų trukusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ rezultatų.

Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, beveik visų šalies aukštųjų mokyklų atstovai, susibūrę šiam projektui, galėtų būti vadinami „gerosios žinios skleidėjais“. Jų pradėti darbai ir sukurti dokumentai – tik ilgo ateityje nusimatančio darbo gairės, kuriomis remiantis turi gimti teisingas, nusistovėjusias akademinės bendruomenės kultūros ir darbo normas keičiantis suvokimas apie siekiamus studijų rezultatus ir jų pasiekimui adekvatų studento (ir dėstytojo!) darbo laiką.

Projekto vadovas pabrėžia, kad aukštojo mokslo reforma tapo prielaida šiems pokyčiams. O jie, savo ruožtu, atnešė ne tik naują supratimą apie kreditus, jo skaičiavimo metodikas, sudarymo principus, tačiau ir suteikė galimybę bendrauti ir susikalbėti. Todėl bendradarbiavimą studijų kokybės gerinimo klausimais ir būtų galima laikyti didžiausiu projekto rezultatu.

Tikimasi, kad šis projektas, jo inicijuota kaita ir akademinės bendruomenės atstovų bendru sutarimu priimta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimta kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o pagrindinės jos gairės ir sekantys pokyčiai studijų procese pasitarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įsisavinus pagrindinius naujos koncepcijos principus ir ja vadovaujantis, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, tikimasi, bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą, padės pritraukti daugiau studentų iš užsienio.

Vis dėlto, pripažįstama – nors formaliai projektas pristato jau baigiamuosius savo dokumentus, tačiau pokyčiai turėtų vykti ir toliau, akademinei bendruomenei pačiai dalijantis jo metu užgimusiomis idėjomis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos mokslininkai patarinės Susisiekimo ministerijai priimant svarbiausius sprendimus

Susisiekimo ministerija steigia Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą, kurioje dalyvausiantys Lietuvos mokslininkai padės ministerijai priimti strateginius sprendimus valstybės politikos formavimo, transporto ir informacinės visuomenės plėtros srityse. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »