Nacionalinio egzaminų centro atstovas: „Prasta klasikinė pedagogika šiandien nebetinka“

Publikuota: 2014 m. gegužės 3 d. šeštadienis

Šią savaitę Vilniuje Edukologijos universitete vyko švietimo bendruomenės forumas „XXI a. mokykla: mokymasis tiriant“. Jo metu buvo pristatyti naujausi nacionaliniai ir tarptautiniai moksleivių įgūdžių tyrimai, gvildenamas „Z“ kartos fenomenas, diskutuojama apie tai, kokia turi būti XXI amžiaus mokykla, ir ar joje vis dar tinkami naudoti tradiciniai mokymo metodai. Forumą organizavo vadovėlių ir mokomosios literatūros leidykla „Šviesa“.

Pristatydamas 2012 m. nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų duomenis, Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas pabrėžė, kad 15-20 proc. mokinių matematikos, skaitymo ir rašymo rezultatai yra prasti ir kelia grėsmę tolimesniam jų mokymuisi.

„Šiandien svarbu su moksleiviais kalbėti kitaip, nes jie labai pasikeitė. Pasikeitė ir bendrasis ugdymas, kuriame tradicinių faktinių žinių įsisavinimas tampa jau ne toks svarbus, o strateginių žinių svarba auga. Tenka pripažinti, kad nors geriausios pedagogikos tradicijos aktualios ir šiandien, tačiau prasta klasikinė pedagogika šiandien nebetinka“, - teigė dr. P. Gudynas.

Pasak renginyje pranešimą skaičiusios Lietuvos Edukologijos universiteto profesorės dr. Palmiros Pečiuliauskienės, vadinamosios „Z“ kartos atstovams, daug laiko praleidžiantiems virtualiame pasaulyje, svarbu patiems įsitraukti į ugdymo procesą, mokytis per praktinį darbą.

„Z“ kartą reikia įvardinti kaip fenomeną – šiandieniniai moksleiviai visiškai kitaip ieško informacijos ir kitaip ją pateikia, apdoroja greičiau, bet mažomis porcijomis. Levo Tolstojaus „Karo ir taikos“ jie, ko gero, neskaitys, tačiau jų techniniai įgūdžiai tikrai išlavinti – pavyzdžiui, pirmokui visiškai nesudėtinga savo atostogų įspūdžius pristatyti Power Point skaidrėse. Be to, ši karta, priešingai nei ankstesnės kartos, moka daryti kelis darbus vienu metu“, - teigė dr. P.Pečiuliauskienė.

Leidyklos „Šviesa“ direktorės Jurgitos Nacevičienės teigimu, tiek moksleivių įgūdžių tyrimų rezultatai, tiek „Z“ kartos išskirtinumas paskatino ieškoti alternatyvų tradiciniams mokymo metodams. Šių metų balandžio mėn. buvo pristatyta nauja mokymosi komplektų serija „Atrask“, pritaikyta Vakarų Europos šalyse plačiai naudojamai metodikai – mokymuisi tiriant. Ją taikant mokiniai raginami neapsiriboti vien faktų ir formulių įsiminimu, o skatinami mokytis mąstyti, samprotauti, ieškoti informacijos, ją apdoroti, interpretuoti, įvertinti, atrasti įvairių problemų sprendimų būdus.

„2011 m. tyrimo PISA (Programme for International Student Assessment) duomenimis, Lietuvos mokiniams sunkiausiai sekasi atpažinti problemas, sudėtinga atsakyti į klausimus, kai reikia nurodyti priežastis, susieti žinias, kai prašoma paaiškinti procesus, pritaikyti tyrimų metodologiją, analizuoti ir interpretuoti duomenis. Tikime, kad kitoks mokymosi procesas padės keisti šią tendenciją ir jauniems žmonėms geriau pritaikyti mokykloje įgytas žinias. Juk ir išėjus iš mokyklos teks panaudoti savo žinias ir įgūdžius sprendžiant konkrečias problemas“, - teigė J. Nacevičienė.

Naujosios mokymosi sprendimų serijos „Atrask“ pagrindą sudaro užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai ištekliai ir interaktyvi mokytojo knyga, o vadovėlis – tik vienas iš informacijos šaltinių. Pagal naująją metodiką jau paruošti mokymosi komplektai (istorijos 5 klasei, geografijos 6 klasei ir muzikos 9 klasei), tačiau ateityje ketinama šį mokymosi sprendimą tęsti aukštesnėms klasėms bei pritaikyti kitiems mokomiesiems dalykams.

Forume taip pat buvo diskutuojama apie tai, kaip mokymasis tiriant padeda įtraukti vaikus į mokymosi procesą, kodėl jis veikia ir kaip praktiškai gali pagerinti mokymosi rezultatus.

Po pranešimų švietimo bendruomenės atstovai tęsė darbą grupėse ir praktiškai išbandė mokymuisi tiriant sukurtų mokomųjų komplektų „Atrask“ (istorijos, geografijos, muzikos) pavyzdžius. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »