„National Geographic“ įsteigė Pasaulinį tyrinėjimų fondą

Publikuota: 2011 m. gruodžio 5 d. pirmadienis

Stokholme veiklą pradėjo pirmasis Europoje „National Geographic“ draugijos Pasaulinis tyrinėjimų fondas. Jo paskirtis – remti keturiolikos Šiaurės Europos šalių – tarp jų ir Lietuvos – mokslininkus ir tyrinėtojus.

Daugiau kaip šimto metų patirtį turinti „National Geographic“ draugija skiria ypatingą dėmesį mokslinių tyrimų, tyrinėjimo ir gamtos išsaugojimo projektų paramai, įgyvendina tikslines rėmimo programas. Pasaulinio tyrinėjimų fondo (ang. Global Exploration Fund) tikslas – visame pasaulyje per regioninius centrus skatinti mūsų planetai ir aplinkai palankią mokslinę veiklą.

Kai kas galvoja, kad tyrinėjimų aukso amžius“ jau praėjo. Tačiau, mano nuomone, yra priešingai – jis dar tik prasideda”,- sakė „National Geographic“ vykdomasis vice prezidentas misijų programoms Terry Garcia. – Juk Žemėje dar tiek daug visko neatrasta, neištirta.“

Fondas remia trijų kategorijų projektus – mokslinių tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo. Į mokslinės veiklos finansavimą paramos lėšomis pretenduoti gali Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos bei Jungtinės Karalystės gyventojai. Pateiktus projektus vertina ir sprendimus dėl paramos skyrimo priima Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro iškilūs Šiaurės Europos regiono mokslininkai.

Stokholmo ofiso vykdomojo direktoriaus pareigas eiti buvo paskirtas Stefanas Nerpinas.

„Labai džiaugiuosi būdamas šios iniciatyvos dalimi ir tikiuosi šį „National Geographic“ biurą įtvirtinti kaip reikšmingą finansavimo šaltinį Šiaurės Europos mokslininkams ir tyrinėtojams,- sakė jis. „Tarp mūsų uždavinių – ir nuolatinė papildomų pajamų, kurios padėtų plėsti programą ir paremti dar daugiau mokslininkų ir tyrinėtojų, paieška.“

Švedijoje įsikūręs ofisas taps pirminiu kontaktu potencialiems Šiaurės Europos regiono paramos lėšų gavėjams, rėmėjams, ir žiniasklaidai.

 Didele dalimi prie regioninio centro Stokholme įsteigimo prisidėjo Švedijos „Pašto kodo“ loterija ir jos suteikta parama.

„National Geographic“ Pasaulinio tyrinėjimų fondo rėmimas mums – puiki galimybė siekti savo misijos įgyvendinimo: vienas Švedijos pašto loterijos uždavinių yra lėšų nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai remti paieška, šių organizacijų veiklos žinomumo kėlimas“, - teigė Švedijos pašto loterijos generalinis direktorius Niclasas Kjellströmas-Matseke.

Nuo 1980-ųjų „National Geographic“ įvairiausiuose pasaulio vietovėse inicijuoja dotacijas mokslinei veiklai, padedančiai užpildyti žmonijos geografinių žinių ir mus supančios aplinkos suvokimo spragas. Iki 2011 m. pabaigos draugija iš viso skyrė 10,000 dotacijų, kurių bendra vertė siekia 153 mln. JAV dolerių. Pagrinde remiamos mokslo tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo sritys. Daugiausiai dotuojami antropologijos, archeologijos, biologijos, geologijos, geografijos, okeanografijos ir paleontologinių tyrinėjimų projektai.

„National Geographic“ draugija jau finansavo daugybę reikšmingų mokslinių atradimų, kurie leido geriau pažinti mūsų planetos natūralių turtų įvairovę. Jų rezultatai nuolat publikuojami „National Geographic“ spaudos, televizijos, interneto kanalais, taip pat įvairių renginių, parodų metu, edukacinėse platformose.

Tarp pasinaudojusiųjų draugijos teikiamos paramos galimybėmis yra daug visame pasaulyje žymių asmenybių, tokių kaip poliarinis tyrinėtojas Robertas Peary, inkų miesto Machu Picchu tyrinėtoja Hirama Bingham, antropologai Louisas ir Mary Leakey, primatologė Jane Goodall, „Titaniką“ atradęs povandeninio pasaulio tyrinėtojas Robertas Ballardas, antropologas Wade Davisas, jūrų biologė Sylvia Earle, aukštikalnių archeologas Johanas Reinhardas, paleontologas Paulas Sereno.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »