„National Geographic“ įsteigė Pasaulinį tyrinėjimų fondą

Publikuota: 2011 m. gruodžio 5 d. pirmadienis

Stokholme veiklą pradėjo pirmasis Europoje „National Geographic“ draugijos Pasaulinis tyrinėjimų fondas. Jo paskirtis – remti keturiolikos Šiaurės Europos šalių – tarp jų ir Lietuvos – mokslininkus ir tyrinėtojus.

Daugiau kaip šimto metų patirtį turinti „National Geographic“ draugija skiria ypatingą dėmesį mokslinių tyrimų, tyrinėjimo ir gamtos išsaugojimo projektų paramai, įgyvendina tikslines rėmimo programas. Pasaulinio tyrinėjimų fondo (ang. Global Exploration Fund) tikslas – visame pasaulyje per regioninius centrus skatinti mūsų planetai ir aplinkai palankią mokslinę veiklą.

Kai kas galvoja, kad tyrinėjimų aukso amžius“ jau praėjo. Tačiau, mano nuomone, yra priešingai – jis dar tik prasideda”,- sakė „National Geographic“ vykdomasis vice prezidentas misijų programoms Terry Garcia. – Juk Žemėje dar tiek daug visko neatrasta, neištirta.“

Fondas remia trijų kategorijų projektus – mokslinių tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo. Į mokslinės veiklos finansavimą paramos lėšomis pretenduoti gali Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos bei Jungtinės Karalystės gyventojai. Pateiktus projektus vertina ir sprendimus dėl paramos skyrimo priima Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro iškilūs Šiaurės Europos regiono mokslininkai.

Stokholmo ofiso vykdomojo direktoriaus pareigas eiti buvo paskirtas Stefanas Nerpinas.

„Labai džiaugiuosi būdamas šios iniciatyvos dalimi ir tikiuosi šį „National Geographic“ biurą įtvirtinti kaip reikšmingą finansavimo šaltinį Šiaurės Europos mokslininkams ir tyrinėtojams,- sakė jis. „Tarp mūsų uždavinių – ir nuolatinė papildomų pajamų, kurios padėtų plėsti programą ir paremti dar daugiau mokslininkų ir tyrinėtojų, paieška.“

Švedijoje įsikūręs ofisas taps pirminiu kontaktu potencialiems Šiaurės Europos regiono paramos lėšų gavėjams, rėmėjams, ir žiniasklaidai.

 Didele dalimi prie regioninio centro Stokholme įsteigimo prisidėjo Švedijos „Pašto kodo“ loterija ir jos suteikta parama.

„National Geographic“ Pasaulinio tyrinėjimų fondo rėmimas mums – puiki galimybė siekti savo misijos įgyvendinimo: vienas Švedijos pašto loterijos uždavinių yra lėšų nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai remti paieška, šių organizacijų veiklos žinomumo kėlimas“, - teigė Švedijos pašto loterijos generalinis direktorius Niclasas Kjellströmas-Matseke.

Nuo 1980-ųjų „National Geographic“ įvairiausiuose pasaulio vietovėse inicijuoja dotacijas mokslinei veiklai, padedančiai užpildyti žmonijos geografinių žinių ir mus supančios aplinkos suvokimo spragas. Iki 2011 m. pabaigos draugija iš viso skyrė 10,000 dotacijų, kurių bendra vertė siekia 153 mln. JAV dolerių. Pagrinde remiamos mokslo tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo sritys. Daugiausiai dotuojami antropologijos, archeologijos, biologijos, geologijos, geografijos, okeanografijos ir paleontologinių tyrinėjimų projektai.

„National Geographic“ draugija jau finansavo daugybę reikšmingų mokslinių atradimų, kurie leido geriau pažinti mūsų planetos natūralių turtų įvairovę. Jų rezultatai nuolat publikuojami „National Geographic“ spaudos, televizijos, interneto kanalais, taip pat įvairių renginių, parodų metu, edukacinėse platformose.

Tarp pasinaudojusiųjų draugijos teikiamos paramos galimybėmis yra daug visame pasaulyje žymių asmenybių, tokių kaip poliarinis tyrinėtojas Robertas Peary, inkų miesto Machu Picchu tyrinėtoja Hirama Bingham, antropologai Louisas ir Mary Leakey, primatologė Jane Goodall, „Titaniką“ atradęs povandeninio pasaulio tyrinėtojas Robertas Ballardas, antropologas Wade Davisas, jūrų biologė Sylvia Earle, aukštikalnių archeologas Johanas Reinhardas, paleontologas Paulas Sereno.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »