„National Geographic“ įsteigė Pasaulinį tyrinėjimų fondą

Publikuota: 2011 m. gruodžio 5 d. pirmadienis

Stokholme veiklą pradėjo pirmasis Europoje „National Geographic“ draugijos Pasaulinis tyrinėjimų fondas. Jo paskirtis – remti keturiolikos Šiaurės Europos šalių – tarp jų ir Lietuvos – mokslininkus ir tyrinėtojus.

Daugiau kaip šimto metų patirtį turinti „National Geographic“ draugija skiria ypatingą dėmesį mokslinių tyrimų, tyrinėjimo ir gamtos išsaugojimo projektų paramai, įgyvendina tikslines rėmimo programas. Pasaulinio tyrinėjimų fondo (ang. Global Exploration Fund) tikslas – visame pasaulyje per regioninius centrus skatinti mūsų planetai ir aplinkai palankią mokslinę veiklą.

Kai kas galvoja, kad tyrinėjimų aukso amžius“ jau praėjo. Tačiau, mano nuomone, yra priešingai – jis dar tik prasideda”,- sakė „National Geographic“ vykdomasis vice prezidentas misijų programoms Terry Garcia. – Juk Žemėje dar tiek daug visko neatrasta, neištirta.“

Fondas remia trijų kategorijų projektus – mokslinių tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo. Į mokslinės veiklos finansavimą paramos lėšomis pretenduoti gali Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos bei Jungtinės Karalystės gyventojai. Pateiktus projektus vertina ir sprendimus dėl paramos skyrimo priima Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro iškilūs Šiaurės Europos regiono mokslininkai.

Stokholmo ofiso vykdomojo direktoriaus pareigas eiti buvo paskirtas Stefanas Nerpinas.

„Labai džiaugiuosi būdamas šios iniciatyvos dalimi ir tikiuosi šį „National Geographic“ biurą įtvirtinti kaip reikšmingą finansavimo šaltinį Šiaurės Europos mokslininkams ir tyrinėtojams,- sakė jis. „Tarp mūsų uždavinių – ir nuolatinė papildomų pajamų, kurios padėtų plėsti programą ir paremti dar daugiau mokslininkų ir tyrinėtojų, paieška.“

Švedijoje įsikūręs ofisas taps pirminiu kontaktu potencialiems Šiaurės Europos regiono paramos lėšų gavėjams, rėmėjams, ir žiniasklaidai.

 Didele dalimi prie regioninio centro Stokholme įsteigimo prisidėjo Švedijos „Pašto kodo“ loterija ir jos suteikta parama.

„National Geographic“ Pasaulinio tyrinėjimų fondo rėmimas mums – puiki galimybė siekti savo misijos įgyvendinimo: vienas Švedijos pašto loterijos uždavinių yra lėšų nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai remti paieška, šių organizacijų veiklos žinomumo kėlimas“, - teigė Švedijos pašto loterijos generalinis direktorius Niclasas Kjellströmas-Matseke.

Nuo 1980-ųjų „National Geographic“ įvairiausiuose pasaulio vietovėse inicijuoja dotacijas mokslinei veiklai, padedančiai užpildyti žmonijos geografinių žinių ir mus supančios aplinkos suvokimo spragas. Iki 2011 m. pabaigos draugija iš viso skyrė 10,000 dotacijų, kurių bendra vertė siekia 153 mln. JAV dolerių. Pagrinde remiamos mokslo tyrimų, gamtos išsaugojimo ir tyrinėjimo sritys. Daugiausiai dotuojami antropologijos, archeologijos, biologijos, geologijos, geografijos, okeanografijos ir paleontologinių tyrinėjimų projektai.

„National Geographic“ draugija jau finansavo daugybę reikšmingų mokslinių atradimų, kurie leido geriau pažinti mūsų planetos natūralių turtų įvairovę. Jų rezultatai nuolat publikuojami „National Geographic“ spaudos, televizijos, interneto kanalais, taip pat įvairių renginių, parodų metu, edukacinėse platformose.

Tarp pasinaudojusiųjų draugijos teikiamos paramos galimybėmis yra daug visame pasaulyje žymių asmenybių, tokių kaip poliarinis tyrinėtojas Robertas Peary, inkų miesto Machu Picchu tyrinėtoja Hirama Bingham, antropologai Louisas ir Mary Leakey, primatologė Jane Goodall, „Titaniką“ atradęs povandeninio pasaulio tyrinėtojas Robertas Ballardas, antropologas Wade Davisas, jūrų biologė Sylvia Earle, aukštikalnių archeologas Johanas Reinhardas, paleontologas Paulas Sereno.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »