Naujos polimerinės medžiagos – sunkiai įkandamos padirbinėtojams

Publikuota: 2011 m. gegužės 21 d. šeštadienis

Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai teigia sukūrę bepigmentes spalvotas polimerines medžiagas, kurios galėtų būti panaudotos gaminant pasus ar spausdinant banknotus, mat juos būtų labai sudėtinga suklastoti.

Polimeruose – medžiagose, sudarytose iš daugybės pasikartojančių struktūrinių vienetų – nėra pigmentų, įprastai lemiančių spalvą. Tačiau polimerai yra spalvoti dėl savo vidinės sandaros – visai panašiai gamta nuspalvina vabalų kiautus ir drugelių sparnus.

Šias spalvas sukuria tvarkingi polimero sluoksniai, kuriuos tyrėjai sudėliojo naudodami blokinius kopolimerus (dviejų skirtingų polimerų junginius). Sumaišydami blokinius kopolimerus, tyrėjai pajėgė atkurti bet kurią vaivorykštės spalvą iš dviejų nespalvotų junginių.

Tokios rūšies polimeras automatiškai suformuoja sluoksninę struktūrą, o tai leidžia pasireikšti optiniams efektams, būdingiems opalams. Spalva taip pat kinta priklausomai nuo stebėjimo kampo. Tokia sistema yra unikali kainos, gamybos ir spalvų pasirinkimo atžvilgiu – jeigu ją lyginsime su dabartinėmis sistemomis.

Polimero gamybos metu naudojamų cheminių metodų sudėtingumas užtikrina, jog sukčiams bus itin sudėtinga tokias medžiagas kopijuoti, o tai savo ruožtu leidžia kalbėti apie šių junginių panaudojimą gaminant pasus ar spausdinant banknotus.

Tam, kad didelės energijos rentgeno spindulių pagalba įsiskverbtų į vidinius polimero sluoksnius, mokslininkai pasinaudojo Jungtinės Karalystės nacionaliniu sinchrotonu, esančiu Oksfordšyre. Tai leido suprasti, kaip susidaro spalvos ir kaip būtų galima patobulinti spalvų susidarymo mechanizmą.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »