Naujos polimerinės medžiagos – sunkiai įkandamos padirbinėtojams

Publikuota: 2011 m. gegužės 21 d. šeštadienis

Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai teigia sukūrę bepigmentes spalvotas polimerines medžiagas, kurios galėtų būti panaudotos gaminant pasus ar spausdinant banknotus, mat juos būtų labai sudėtinga suklastoti.

Polimeruose – medžiagose, sudarytose iš daugybės pasikartojančių struktūrinių vienetų – nėra pigmentų, įprastai lemiančių spalvą. Tačiau polimerai yra spalvoti dėl savo vidinės sandaros – visai panašiai gamta nuspalvina vabalų kiautus ir drugelių sparnus.

Šias spalvas sukuria tvarkingi polimero sluoksniai, kuriuos tyrėjai sudėliojo naudodami blokinius kopolimerus (dviejų skirtingų polimerų junginius). Sumaišydami blokinius kopolimerus, tyrėjai pajėgė atkurti bet kurią vaivorykštės spalvą iš dviejų nespalvotų junginių.

Tokios rūšies polimeras automatiškai suformuoja sluoksninę struktūrą, o tai leidžia pasireikšti optiniams efektams, būdingiems opalams. Spalva taip pat kinta priklausomai nuo stebėjimo kampo. Tokia sistema yra unikali kainos, gamybos ir spalvų pasirinkimo atžvilgiu – jeigu ją lyginsime su dabartinėmis sistemomis.

Polimero gamybos metu naudojamų cheminių metodų sudėtingumas užtikrina, jog sukčiams bus itin sudėtinga tokias medžiagas kopijuoti, o tai savo ruožtu leidžia kalbėti apie šių junginių panaudojimą gaminant pasus ar spausdinant banknotus.

Tam, kad didelės energijos rentgeno spindulių pagalba įsiskverbtų į vidinius polimero sluoksnius, mokslininkai pasinaudojo Jungtinės Karalystės nacionaliniu sinchrotonu, esančiu Oksfordšyre. Tai leido suprasti, kaip susidaro spalvos ir kaip būtų galima patobulinti spalvų susidarymo mechanizmą.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »