Neformaliojo ugdymo ekspertas: diplomo reikšmė versle vis mažesnė

Publikuota: 2013 m. spalio 16 d. trečiadienis

„Darbdaviai, ypač verslo sektoriuje, vis daugiau dėmesio kreipia ne į formalias kompetencijas įrodantį išsilavinimo diplomą, o į pasitikėjimą savimi, entuziazmą, komunikabilumą, praktinius gebėjimus. Tai yra tuos įgūdžius, kurių žmonės įgyja neformaliojo ugdymo metu, dalyvaudami mokymuose, seminaruose, nevyriausybinių organizacijų veikloje, tarptautinių mainų programose ir pan.“, – tendencijas darbo rinkoje apžvelgia Žilvinas Gailius, neformaliojo ugdymo ekspertas.

Apie neformaliojo ugdymo svarbą ir reikšmę darbo rinkai bus diskutuojama ir spalio 22–25 dienomis Kaune vyksiančiame pirmajame Rytų partnerystės Jaunimo forume. Jame dalyvaus jauni žmonės ir dirbantys su jaunimu iš Europos bei Pietų Kaukazo šalių.

Pasak Ž. Gailiaus, šiuo metu darbo rinka nori atsakingų, pasitikinčių savimi ir gebančių dirbti komandoje žmonių, dažnai jau turinčių ir praktinių įgūdžių. Įmonės, ypač tos, kurių veikla aprėpia visą pasaulį, mėgsta kandidatams pateikti praktines užduotis, susijusias su būsimo darbo specifika.

„Dažniausiai žmonės, kurie buvo susidūrę su neformaliuoju ugdymu, tas užduotis atlieka kūrybiškiau, greičiau. Jie ir per pokalbius elgiasi laisviau, moka save pristatyti, lengviau atsakinėja į klausimus, aiškiau supranta, ką jie iš tikrųjų sugeba. Darbdavys šiuos privalumus pokalbio metu puikiai pastebi. Jam svarbiau, kiek gali prisiimti atsakomybės ir ar pasitiki savimi, o ne turimas diplomas“, – teigia VšĮ „Kitokie projektai“ partneris, konsultantas Ž. Gailius.

Tarptautinis bendradarbiavimas – panašumas

Pastebima, kad darbo rinkai vis labiau globalėjant vienu iš esminių reikalavimų darbuotojams tampa patirtis tarptautinių mainų programose, tarptautinio bendradarbiavimo srityje.

Pasak Ž. Gailiaus, tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimai šiuo metu darbo rinkoje yra vieni iš prioritetinių neformaliojo ugdymo veiklos sričių. Jam pritaria ir Lilija Gerasimienė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė.

„Jaunam žmogui tiesiog būtina nors kartą gyvenime sudalyvauti tarptautinėje mainų programoje, savanoriauti ar išbandyti kitą neformalią veiklą. Tai leidžia kitu kampu pažiūrėti į save ir supantį pasaulį, išmokti dirbti komandoje, patobulinti užsienio kalbą. Į neformaliojo ugdymo metu įgytas kompetencijas jau atkreipia dėmesį ir darbdaviai, tačiau norėtųsi, kad į jas būtų atsižvelgiama vis dažniau“, – pripažįsta JTBA direktorė.

Neformaliajame ugdyme jaunimas dalyvauja projektuose, mokymuose ar seminaruose ir ten įgauna patirties, kuri reikalinga darbdaviams. Jie išmoksta organizuoti savo veiklą, valdyti krizes, savarankiškai priimti sprendimus ir įvertinti jų reikšmę.

L. Gerasimienės teigimu, bet kokia kita veikla ir kiti įgūdžiai labai vertinami tiek darbdavių, tiek eilinių darbuotojų, politikų ar švietimo sektoriaus atstovų tokiose šalyse kaip Belgija, Liuksemburgas, Olandija. „Deja, bet Lietuvoje požiūris dar šiek tiek abejingas“, – sako L. Gerasimienė.

Apie neformalųjį ugdymą – tarptautiniame forume

Neformaliojo ugdymo svarbos ir darbo su jaunimu klausimai bus aptariami kitą savaitę, spalio 22–25 dienomis Kaune vyksiančiame pirmajame Rytų partnerystės Jaunimo forume, kurį organizuoja JTBA. Tai – vienas svarbiausių jaunimui skirtų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių.

Planuojama, kad forume dalyvaus apie 240 jaunimo lyderių, jaunimo organizacijose dirbančių darbuotojų, jaunimo politikos atstovų iš Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ ir šešių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »