Nenaudojantis lęšių optinis mikroskopas

Publikuota: 2011 m. balandžio 26 d. antradienis

UCLA mokslininkai pakeitė supratimą apie mikroskopą, pašalino lęšius ir sukūrė nedidelių matmenų sistemą, kuri telpa į delną. Sistema yra pakankamai galinga, kad būtų galima kurti trimačius mažyčių objektų vaizdus.

Optinės vaizdavimo sistemos, kurios yra pakankamai mažos, kad tilptų ant optoelektroninio lusto, suteikia didelės naudos. Dėl atlikto automatizavimo lusto sistemose mokslininkų darbas gali būti žymiai pagreitintas. Sistemos pagreitinimas yra svarbus tiriant gyvų organizmų ląsteles ar kitus biologinius objektus. Įrenginio žema kaina yra dar viena nauda, susijusi su įrenginio mažumu.

Optinis mikroskopas buvo atrastas prieš keturis šimtus metų ir jo konstrukcija vis didėjo ir darėsi vis sudėtingesnė, siekiant gauti kuo mažesnių objektų vaizdus su didesne skiriamąja geba. Norėdami išspręsti miniatiūrizavimo optinių mikroskopų problemą, Aidogano Ozkeno grupė, kurią sudarė Vahebas Bišaras (Waheb Bishara) ir studentas Serhanas Isikmanas (Serhan Isikman), sukūrė naują tomografinio mikroskopo sistemą. Mokslininkai sukūrė ir keletą metų tobulino lęšių nenaudojantį vaizdavimo metodą.

A.Ozkenas palygino tradicinį optinį mikroskopą su didžiuliu vamzdelių rinkiniu, kuris vaizdą atgabena vartotojui. Per daugelį optinio mikroskopo vystymo metų buvo susidurta su problema, kuri pastojo kelią tolimesniam progresui. Išsprendus vieną problemą, kita problema neleisdavo pirmajai būti realizuotai. Pasak A. Ozkeno, viskas daug lengviau ėjosi su lęšių nenaudojančiomis sistemomis.

Sistemoje išnaudojamas faktas, kad organinės struktūros, tokios kaip ląstelės, yra iš dalies permatomos. Todėl apšvietus ląstelę šviesa, atsiradę šešėliai apibrėžia ne tik ląstelės kontūrus, bet ir vidinės struktūros detales.

„Šios detalės gali būti registruojamos bei toliau analizuojamos naudojant skaitmeninių jutiklių sistemą, – teigia S. Isikmanas. – Tokio proceso galutinis rezultatas yra objekto vaizdas, gautas nenaudojant lęšių“.

A.Ozkenas numato, kad ši lęšių nenaudojanti vaizdavimo sistema galėtų papildyti lustinių laboratorijų platformą. Ji, iš principo, galėtų tilpti po mikrofluidiniu lustu, kuris naudojamas manipuliavimui atlikti bei tiksliai valdyti submilimetrinių matmenų biologinius pavyzdėlius ir skysčius. Abu prietaisai veiktų kartu – pritaikius mikrofluidinį lustą biologinis pavyzdėlis būtų patalpinamas, o paskui pašalinamas nuo lęšių nenaudojančios sistemos.

Trimačiai vaizdai sistemoje gaunami sukant šviesos šaltinį ir apšviečiant nagrinėjamą objektą įvairiais kampais. Objekto stebėjimas įvairiais kampais leidžia turimai sistemai pritaikyti tomografiją, kuri yra galingas vaizdavimo metodas. Naudodama tomografiją sistema gauna didelės skiriamosios gebos trimačius vaizdus.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »