Nenaudojantis lęšių optinis mikroskopas

Publikuota: 2011 m. balandžio 26 d. antradienis

UCLA mokslininkai pakeitė supratimą apie mikroskopą, pašalino lęšius ir sukūrė nedidelių matmenų sistemą, kuri telpa į delną. Sistema yra pakankamai galinga, kad būtų galima kurti trimačius mažyčių objektų vaizdus.

Optinės vaizdavimo sistemos, kurios yra pakankamai mažos, kad tilptų ant optoelektroninio lusto, suteikia didelės naudos. Dėl atlikto automatizavimo lusto sistemose mokslininkų darbas gali būti žymiai pagreitintas. Sistemos pagreitinimas yra svarbus tiriant gyvų organizmų ląsteles ar kitus biologinius objektus. Įrenginio žema kaina yra dar viena nauda, susijusi su įrenginio mažumu.

Optinis mikroskopas buvo atrastas prieš keturis šimtus metų ir jo konstrukcija vis didėjo ir darėsi vis sudėtingesnė, siekiant gauti kuo mažesnių objektų vaizdus su didesne skiriamąja geba. Norėdami išspręsti miniatiūrizavimo optinių mikroskopų problemą, Aidogano Ozkeno grupė, kurią sudarė Vahebas Bišaras (Waheb Bishara) ir studentas Serhanas Isikmanas (Serhan Isikman), sukūrė naują tomografinio mikroskopo sistemą. Mokslininkai sukūrė ir keletą metų tobulino lęšių nenaudojantį vaizdavimo metodą.

A.Ozkenas palygino tradicinį optinį mikroskopą su didžiuliu vamzdelių rinkiniu, kuris vaizdą atgabena vartotojui. Per daugelį optinio mikroskopo vystymo metų buvo susidurta su problema, kuri pastojo kelią tolimesniam progresui. Išsprendus vieną problemą, kita problema neleisdavo pirmajai būti realizuotai. Pasak A. Ozkeno, viskas daug lengviau ėjosi su lęšių nenaudojančiomis sistemomis.

Sistemoje išnaudojamas faktas, kad organinės struktūros, tokios kaip ląstelės, yra iš dalies permatomos. Todėl apšvietus ląstelę šviesa, atsiradę šešėliai apibrėžia ne tik ląstelės kontūrus, bet ir vidinės struktūros detales.

„Šios detalės gali būti registruojamos bei toliau analizuojamos naudojant skaitmeninių jutiklių sistemą, – teigia S. Isikmanas. – Tokio proceso galutinis rezultatas yra objekto vaizdas, gautas nenaudojant lęšių“.

A.Ozkenas numato, kad ši lęšių nenaudojanti vaizdavimo sistema galėtų papildyti lustinių laboratorijų platformą. Ji, iš principo, galėtų tilpti po mikrofluidiniu lustu, kuris naudojamas manipuliavimui atlikti bei tiksliai valdyti submilimetrinių matmenų biologinius pavyzdėlius ir skysčius. Abu prietaisai veiktų kartu – pritaikius mikrofluidinį lustą biologinis pavyzdėlis būtų patalpinamas, o paskui pašalinamas nuo lęšių nenaudojančios sistemos.

Trimačiai vaizdai sistemoje gaunami sukant šviesos šaltinį ir apšviečiant nagrinėjamą objektą įvairiais kampais. Objekto stebėjimas įvairiais kampais leidžia turimai sistemai pritaikyti tomografiją, kuri yra galingas vaizdavimo metodas. Naudodama tomografiją sistema gauna didelės skiriamosios gebos trimačius vaizdus.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Pirmą kartą nuo 2008 m. keliami mokslininkų atlyginimai

Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. skaityti »

Vilniaus universitetas pateikė savo kandidatus-ekspertus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. skaityti »

Seimas siūlo Vyriausybei parengti siūlymus dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo

Seimas, 74 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 2 susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“. skaityti »

Naujoje knygoje – patarimai, kaip bendrauti su specialiųjų poreikių vaikais

Gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta Maly Danino knyga „Vesk savo vaiką į sėkmę“. skaityti »

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastatas pasitinka atnaujintais fasadais

Po aštuonerius metus trukusių fasadų tvarkybos darbų Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastatas pasitinka lankytojus pastebimai atnaujintas ir tuo pačiu metu ─ išlaikęs autentišką architektūrinę vertę. skaityti »

Rektorių konferencijos prezidentu išrinktas VDU rektorius Juozas Augutis

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje dvi kadencijas prezidento pareigose dirbęs VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas regalijas perdavė Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui prof. Juozui Augučiui. skaityti »

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį

Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui. skaityti »

VU mokslininkas įvertintas už indėlį į inovatyvaus metodo sukūrimą

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanui profesoriui Vytautui Balevičiui Majamyje (JAV) vykusiame kongrese įteiktas garbingas apdovanojimas – Tarptautinės pažangiųjų medžiagų asociacijos (IAAM) medalis. skaityti »

ŠMM ir verslas sutaria dėl švietimo sistemoje būtinų pokyčių

Mokytojų rengimas, mokymo programų atnaujinimas, profesinis orientavimas, neformalus ugdymas, švietimo iššūkiai regionuose, glaudesnis verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas – šias temas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis aptarė su naująja švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. skaityti »

LEU ir VDU atstovai Vilniuje aptarė universitetų jungties procesus

2016 m. gruodžio 13 d. Vilniuje vyko Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovų susitikimas dėl universitetų jungties. skaityti »