Nenaudojantis lęšių optinis mikroskopas

Publikuota: 2011 m. balandžio 26 d. antradienis

UCLA mokslininkai pakeitė supratimą apie mikroskopą, pašalino lęšius ir sukūrė nedidelių matmenų sistemą, kuri telpa į delną. Sistema yra pakankamai galinga, kad būtų galima kurti trimačius mažyčių objektų vaizdus.

Optinės vaizdavimo sistemos, kurios yra pakankamai mažos, kad tilptų ant optoelektroninio lusto, suteikia didelės naudos. Dėl atlikto automatizavimo lusto sistemose mokslininkų darbas gali būti žymiai pagreitintas. Sistemos pagreitinimas yra svarbus tiriant gyvų organizmų ląsteles ar kitus biologinius objektus. Įrenginio žema kaina yra dar viena nauda, susijusi su įrenginio mažumu.

Optinis mikroskopas buvo atrastas prieš keturis šimtus metų ir jo konstrukcija vis didėjo ir darėsi vis sudėtingesnė, siekiant gauti kuo mažesnių objektų vaizdus su didesne skiriamąja geba. Norėdami išspręsti miniatiūrizavimo optinių mikroskopų problemą, Aidogano Ozkeno grupė, kurią sudarė Vahebas Bišaras (Waheb Bishara) ir studentas Serhanas Isikmanas (Serhan Isikman), sukūrė naują tomografinio mikroskopo sistemą. Mokslininkai sukūrė ir keletą metų tobulino lęšių nenaudojantį vaizdavimo metodą.

A.Ozkenas palygino tradicinį optinį mikroskopą su didžiuliu vamzdelių rinkiniu, kuris vaizdą atgabena vartotojui. Per daugelį optinio mikroskopo vystymo metų buvo susidurta su problema, kuri pastojo kelią tolimesniam progresui. Išsprendus vieną problemą, kita problema neleisdavo pirmajai būti realizuotai. Pasak A. Ozkeno, viskas daug lengviau ėjosi su lęšių nenaudojančiomis sistemomis.

Sistemoje išnaudojamas faktas, kad organinės struktūros, tokios kaip ląstelės, yra iš dalies permatomos. Todėl apšvietus ląstelę šviesa, atsiradę šešėliai apibrėžia ne tik ląstelės kontūrus, bet ir vidinės struktūros detales.

„Šios detalės gali būti registruojamos bei toliau analizuojamos naudojant skaitmeninių jutiklių sistemą, – teigia S. Isikmanas. – Tokio proceso galutinis rezultatas yra objekto vaizdas, gautas nenaudojant lęšių“.

A.Ozkenas numato, kad ši lęšių nenaudojanti vaizdavimo sistema galėtų papildyti lustinių laboratorijų platformą. Ji, iš principo, galėtų tilpti po mikrofluidiniu lustu, kuris naudojamas manipuliavimui atlikti bei tiksliai valdyti submilimetrinių matmenų biologinius pavyzdėlius ir skysčius. Abu prietaisai veiktų kartu – pritaikius mikrofluidinį lustą biologinis pavyzdėlis būtų patalpinamas, o paskui pašalinamas nuo lęšių nenaudojančios sistemos.

Trimačiai vaizdai sistemoje gaunami sukant šviesos šaltinį ir apšviečiant nagrinėjamą objektą įvairiais kampais. Objekto stebėjimas įvairiais kampais leidžia turimai sistemai pritaikyti tomografiją, kuri yra galingas vaizdavimo metodas. Naudodama tomografiją sistema gauna didelės skiriamosios gebos trimačius vaizdus.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. skaityti »

Anglijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų skirtumai

Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip švietimo naujovė, daugelyje šalių tai yra nusistovėjusi sistema. skaityti »

M. Mažvydo biblioteka Europos Parlamente pristatys virtualiosios realybės biblioteką

Spalio 18–19 dienomis Europos Parlamente Briuselyje vyks tarptautinė bibliotekų paroda „Generation Code: Born at the Library“. skaityti »

Kinijos universitetai atveria naujas galimybes VGTU

Pekine vyko Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių universitetų konsorciumo partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė. skaityti »

Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą. skaityti »

Lietuvos žurnalistikos centras atnaujino žiniasklaidos ir ryšių su visuomene studijų programas

Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) 2016-2017 mokslo metų sezoną pasitinka atnaujinęs pagrindines studijų programas ir sustiprinęs vadovų bei lektorių komandą. skaityti »

Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale „Teisė“ publikavo mokslo straipsnį „Teisė į teisinę pagalbą Europoje“. skaityti »

VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. skaityti »

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją. skaityti »

MRU įvyko Korėjietiškos abėcėlės diena

Spalio 10 d. Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hanguel (Korėjietiškos abėcėlės dieną) ir 2-ąjį instituto gimtadienį. skaityti »