Nenaudojantis lęšių optinis mikroskopas

Publikuota: 2011 m. balandžio 26 d. antradienis

UCLA mokslininkai pakeitė supratimą apie mikroskopą, pašalino lęšius ir sukūrė nedidelių matmenų sistemą, kuri telpa į delną. Sistema yra pakankamai galinga, kad būtų galima kurti trimačius mažyčių objektų vaizdus.

Optinės vaizdavimo sistemos, kurios yra pakankamai mažos, kad tilptų ant optoelektroninio lusto, suteikia didelės naudos. Dėl atlikto automatizavimo lusto sistemose mokslininkų darbas gali būti žymiai pagreitintas. Sistemos pagreitinimas yra svarbus tiriant gyvų organizmų ląsteles ar kitus biologinius objektus. Įrenginio žema kaina yra dar viena nauda, susijusi su įrenginio mažumu.

Optinis mikroskopas buvo atrastas prieš keturis šimtus metų ir jo konstrukcija vis didėjo ir darėsi vis sudėtingesnė, siekiant gauti kuo mažesnių objektų vaizdus su didesne skiriamąja geba. Norėdami išspręsti miniatiūrizavimo optinių mikroskopų problemą, Aidogano Ozkeno grupė, kurią sudarė Vahebas Bišaras (Waheb Bishara) ir studentas Serhanas Isikmanas (Serhan Isikman), sukūrė naują tomografinio mikroskopo sistemą. Mokslininkai sukūrė ir keletą metų tobulino lęšių nenaudojantį vaizdavimo metodą.

A.Ozkenas palygino tradicinį optinį mikroskopą su didžiuliu vamzdelių rinkiniu, kuris vaizdą atgabena vartotojui. Per daugelį optinio mikroskopo vystymo metų buvo susidurta su problema, kuri pastojo kelią tolimesniam progresui. Išsprendus vieną problemą, kita problema neleisdavo pirmajai būti realizuotai. Pasak A. Ozkeno, viskas daug lengviau ėjosi su lęšių nenaudojančiomis sistemomis.

Sistemoje išnaudojamas faktas, kad organinės struktūros, tokios kaip ląstelės, yra iš dalies permatomos. Todėl apšvietus ląstelę šviesa, atsiradę šešėliai apibrėžia ne tik ląstelės kontūrus, bet ir vidinės struktūros detales.

„Šios detalės gali būti registruojamos bei toliau analizuojamos naudojant skaitmeninių jutiklių sistemą, – teigia S. Isikmanas. – Tokio proceso galutinis rezultatas yra objekto vaizdas, gautas nenaudojant lęšių“.

A.Ozkenas numato, kad ši lęšių nenaudojanti vaizdavimo sistema galėtų papildyti lustinių laboratorijų platformą. Ji, iš principo, galėtų tilpti po mikrofluidiniu lustu, kuris naudojamas manipuliavimui atlikti bei tiksliai valdyti submilimetrinių matmenų biologinius pavyzdėlius ir skysčius. Abu prietaisai veiktų kartu – pritaikius mikrofluidinį lustą biologinis pavyzdėlis būtų patalpinamas, o paskui pašalinamas nuo lęšių nenaudojančios sistemos.

Trimačiai vaizdai sistemoje gaunami sukant šviesos šaltinį ir apšviečiant nagrinėjamą objektą įvairiais kampais. Objekto stebėjimas įvairiais kampais leidžia turimai sistemai pritaikyti tomografiją, kuri yra galingas vaizdavimo metodas. Naudodama tomografiją sistema gauna didelės skiriamosios gebos trimačius vaizdus.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Būsimam pedagogui – tikslinė stipendija

Abiturientai, nusprendę studijuoti Lietuvos edukologijos universitete (LEU) ir siekti pedagogo karjeros, kartu su puse kitų pažangiausių kurso draugų turės galimybę gauti tikslinę stipendiją – po beveik 116 Eur kiekvieną mėnesį. skaityti »

Baigta vienuolika bendrų Lietuvos–Šveicarijos mokslinių tyrimų projektų

Lietuvos mokslo taryba pristato daugiau kaip trejus metus vykdytų 11 bendrų Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų projektų pasiekimus. skaityti »

LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė LEU ir VDU jungimuisi

2016 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) jungimosi. skaityti »

Didinamas finansavimas doktorantūrai

Siekiant kelti doktorantūros studijų kokybę ir paskatinti gabų jaunimą rinktis mokslininko karjerą didinamas finansavimas doktorantūros studijoms. skaityti »

Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas bus pristatomas Kinijos parodoje

Š.m. gegužės 28 d. – birželio 1 d. mūsų šalies delegacija Kinijos tarptautinėje prekybos ir paslaugų parodoje CIFTIS, kuri vyks Pekine, pristatys Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialą bei „Open R&D Lietuva“ tinklo teikiamas paslaugas. skaityti »

Lietuvos mokslininkams – atvira prieiga prie tarptautinių mokslo duomenų bazių

Siekiant Lietuvos mokslą integruoti į europines infrastruktūras, ES lėšomis finansuojama prieiga prie tarptautinių elektroninių mokslo duomenų bazių. skaityti »

Vilniaus universitetas pirmą kartą Lietuvoje rengs alumnams skirtą festivalį

Vilniaus universitetas (VU) birželio 10-12 dienomis rengs pirmąjį Lietuvoje alumnų festivalį, kurio metu kvies visus absolventus prisiminti universiteto istoriją, susipažinti su jame vykdomais pokyčiais ir naujausiomis mokslo inovacijomis. skaityti »

Geriausiu politikos mokslų dėstytoju išrinktas prof. Vitalis Nakrošis

Gegužės 19 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) profesoriui Vitaliui Nakrošiui suteiktas tradicinis Professoris Optimi (PO!) titulas. skaityti »

CERN parodos gidė: lankytojus ypač domina ateiviai

Vilniaus universiteto organizuota Europos dalelių fizikos laboratorijos (CERN) paroda „Accelerating Science“ per daugiau nei du mėnesius sulaukė itin didelio ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos gyventojų dėmesio. skaityti »

Programavimo specialistų rengimas bus remiamas valstybės

Socialinių mokslų kolegijai konkurso būdu studijų programoje „Programavimas ir multimedija“ studijuojantiems studentams paskirtos 4 tiksliniu būdu finansuojamos studijų vietos. skaityti »