Nešiojamasis kompiuteris mokslams – kaip pasirinkti?

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 26 d. trečiadienis

Vasaros pabaiga – ne linksmiausias metas. Ar parduotuvėse mirgantys mokyklinių prekių mugių reklaminiai šūkiai grįžtantiems į mokyklą ir studijas tikrai visada asocijuojasi su džiaugsmu? Ko gero retam mokiniui jie kada kėlė nuoširdžiai laimingą šypseną. Tačiau šiandien, kai mokyklinis inventorius – tai ne tik sąsiuviniai ir pieštukai, bet ir kompiuterinė įranga, nuotaikos būna smagesnės. Juk besiruošiant į mokyklą vieniems tėveliai parūpina pirmąjį jų gyvenime, kitiems – naują ir galingesnį nešiojamąjį kompiuterį.

Yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos verta atkreipti ypatingą dėmesį renkantis mokslams skirtą nešiojamąjį kompiuterį. Pirmiausia reikėtų atsakyti į šiuos klausimus: Ar tai bus vienintelis kompiuteris, kuriuo naudosis Jūsų vaikas? Ar tai bus vienintelis kompiuteris Jūsų namuose? Kaip dažnai vaikui teks nešioti su savimi įrenginį? Kaip dažnai reikės naudotis kompiuteriu neprijungus jo prie maitinimo šaltinio? Kokia programine įranga bus naudojamasi?

Šie klausimai yra labai svarbūs. Jei planuojamas įsigyti nešiojamas kompiuteris turėtų būti vienintelis tokio tipo įrenginys namuose, vertėtų pagalvoti apie variantą, pranokstantį modelio mokslams ribas. Tinkamas įrenginio pasirinkimas taip pat leis juo naudotis ne tik kaip mokslų ir darbo įrankiu, bet ir kaip namų pramogų centru. Tuo tarpu jei tikslas yra aprūpinti vaiką juo pirmuoju, asmeniniu nešiojamuoju kompiuteriu, prieš įsigijant įrangą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas norės jį išnaudoti ir pramogoms, pavyzdžiui – žaidimams.

Mobilumas

Nešiojamojo kompiuterio, skirto mokslams, mobilumas yra vienas pagrindinių dalykų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į svorį – rekomenduojama, kad įrenginys svertų iki 2 kg. Žinoma, kuo nešiojamasis kompiuteris lengvesnis, tuo jis brangesnis. Todėl kompiuterio pasirinkimo proceso pirmasis žingsnis turėtų būti įrenginio svorio, kainos  ir mobilumo aukso viduriuko suradimas. Su mobilumu taip pat susijusi galimybė naudotis bevieliu internetu viešosiose vietose. Visi šiuo metu prekyboje esantys nešiojami kompiuteriai pasižymi šiuo funkcionalumu, mat ji paprasčiausiai jau tapo standartu.

Kompiuteris turi tilpti į kuprinę. Renkantis įrangos dydį, rekomenduojama apsistoti ties 13.3 – 15.6 coliais. Tokie kompiuteriai yra portabilūs – nesunkiai telpa kuprinėse bei pasižymi pakankamu galingumu.

Baterijos veikimo trukmė

Tai antras apsvarstymo vertas dalykas. Ieškant ilgesniu baterijos veikimo laiku pasižyminčio nešiojamojo kompiuterio reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis turėtų būti aprūpintas energiją taupančiu procesoriumi, pvz. priskiriamu „Intel“ klasės , „iCore“ serijai ar pavyzdžiui,  Intel gaminamu „Core M“ serijos procesoriumi. Tačiau toks pasirinkimas taip pat yra didesnių išlaidų reikalas. Alternatyva šiuo atveju galėtų būti antros baterijos įsigijimas.

Kuris sprendimas geresnis? Vienareikšmiškai atsakyti nėra paprasta. Pigesnis sprendimas yra įsigyti bateriją, kuri priklausomai nuo modelio kainuoja nuo 30 iki 100 ir daugiau eurų. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, nešiojamasis kompiuteris su naujausios kartos procesoriumi bus ne tik energiją taupantis, bet ir lengvesnis, o tuo pačiu ir ilgiau tarnaus. Nešiojamasis kompiuteris iki 500 Eur efektyviam naudojimui pasitarnaus apie tris metus, brangesnis modelis – atitinkamai ilgiau. Iš esmės baterijos veikimo trukmė turėtų būti svarbi tiems, kas ketina kompiuteriu naudotis specifinėse vietose, kur nėra prieigos prie elektros šaltinio.

Procesorius, atmintis ir kiti parametrai

Procesorius – tai kompiuterio širdis. Tiek „Intel“, tiek „AMD“ siūlo labai našias sistemas, kurios užtikrina  ne tik ilgą baterijos veikimo trukmę, bet ir pakankamą galią. Šiuo atveju omenyje turimos „Haswell“, „Broadwell („Intel“ produkcijos) bei „A-Series“ (AMD).

RAM atmintis – kitas kriterijus, į kurį verta atkreipti dėmesį. Laimei, dauguma rinkoje prieinamų modelių turi mažiausiai 4 GB operatyviosios atminties, kurių dirbant su teksto tvarkyklėmis, interneto naršykle ar grafine programa turėtų užtekti. Tačiau renkantis žaidimams ar naudojimuisi vaizdo apdorojimo programomis skirtą nešiojamą kompiuterį rekomenduojama rinktis ne mažiau kaip 8 GB atminties turintį modelį.

Kitas dalykas, kurį reikėtų apgalvoti – vaizdo plokštė. Našumo požiūriu nešiojami kompiuteriai su integruota vaizdo plokšte ir tie, kurie aprūpinti dedikuota vaizdo plokšte labai skiriasi (našesni yra aprūpinti dedikuota vaizdo plokšte). Tiesa, jei planuojamas įsigyti nešiojamas kompiuteris bus naudojamas išimtinai mokslams, tos dedikuotos vaizdo plokštės praktiškai ir nereikės, tačiau nepamirškime apie tai, kad vaikai kompiuteriu naudosis ir kitais, pramoginiais tikslais, t.y. žais kompiuterinius žaidimus, žiūrės filmus ir kitus vaizdo įrašus.

Dauguma šiuo metu parduodamų kompiuterių yra su 500 GB – 1TB SATA sąsajos kietuoju disku. Tokios talpos kompiuteriui, kuriuo naudosis vaikas, turėtų pilnai pakakti. Didesnę spartą ir našumą užtikrina SSD diskai, tačiau tai be abejonės turi įtakos įrenginių kainai. Nešiojamas kompiuteris su SSD disku turi nemažai privalumų, vienas jų – saugesni duomenys. Dėl judančių dalių nebuvimo diskas yra atsparus mechaniniams pažeidimams. SSD taip pat ataikys aukštesnes, dažnai kraštutines temperatūras. SSD diskas veikia nepaprastai tyliai. Ilgesnė baterijos veikimo trukmė. SSD naudoja žymiai mažiau energijos nei HDD. Prieiga prie duomenų, jų įrašymas yra labai greiti, o tai lemia didesnį bendrą nešiojamo kompiuterio našumą.

Taigi nors kompiuteriai su SSD disku yra brangesni nei modeliai su HHD disku, naudojimosi patirties skirtumas yra labai ryškus pirmųjų naudai – tai jaučiama jau tokių užduočių kaip operacinės sistemos ar atskirų programų paleidimas, kompiuterio skenavimo antivirusine programa metu ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nešiojamieji kompiuteriai su SSD disku, palyginus juos su modeliais be tokio tipo disko, yra net 3-4 kartus spartesni. Tokia žymiai didesnė sparta atsispindi didesniame įrenginio našume, todėl investuoti į nešiojamus kompiuterius su SSD disku tikrai verta.

Jungtys ir jungiamumas

Nešiojamasis kompiuteris yra tam tikras ryšio centras, prie kurio prijungiami kiti įrenginiai. Dažniausiai tai vyksta USB jungčių dėka. Įrenginys turėtų būti aprūpintas mažiausiai trimis USB jungtimis, iš jų viena 3.0 versija, kuri užtikrina žymiai spartesnį duomenų perdavimą. Taip pat pravers HDMI išvestis, kurios dėka prie nešiojamojo kompiuterio bus galimybė prijungti papildomą monitorių ar televizorių.

Be USB ir HDMI jungčių verta apsvarstyti įvesčių SD kortelėms galimybę. Ji pravers, pavyzdžiui perkeliant į kompiuterį nuotraukas iš fotoaparatų. Dėl integruoto 3G modemo mokinys turės nuolatinę prieigą prie interneto.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VU studentui – galimybė stažuotis NASA

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentas Liudvikas Paukštė, grįžęs iš stažuotės Kinijoje, vėl kraunasi lagaminus stažuotei, tik šįkart kitame žemyne. Tris kursus baigęs jaunuolis rugpjūčio pabaigoje pradeda keturių mėnesių stažuotę JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. skaityti »

KTU docentė Lina Užienė: inovacijos – pasaulio pažangos variklis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos krypties studijų programų vadovė docentė Lina Užienė tapo pirmąja Baltijos regioną atstovaujančia tarptautinio klubo „The New Club of Paris“ nare-ambasadore Baltijos regionui. skaityti »

VDU profesorius Jonas Ruškus: „Švietimas – ne prekė, o žmogaus teisė“

Lietuva vis dar nėra ratifikavusi UNESCO – pasaulinės švietimo ir kultūros organizacijos – Konvencijos prieš diskriminaciją švietime. Nenuostabu, kad Lietuvos švietimą kolonizavo neoliberalioji politika, švietimą pavertus laisvos rinkos ir diskriminacijos objektu. skaityti »

Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Šiais metais Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (VU KHF) pradedami rengti šiuolaikinėje darbo rinkoje ypač paklausūs informacinių technologijų specialistai, turintys specifinių kibernetinės saugos įgūdžių ir kompetencijų. skaityti »

Antrasis priėmimo į universitetus etapas: 10 klausimų, kurie neramina abiturientus

Vos pasirodžius pirmiesiems priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatams, daugelis net pakvietimus studijuoti gavusių jaunuolių susimąstė apie planą „b“ – antrąjį priėmimo etapą. skaityti »

Lietuvos studentai iš Europos universiteto sporto žaidynių parsivežė 14 medalių

Trečiosios Europos universitetų sporto žaidynės, įvykusios liepos 12–25 dienomis Zagrebe ir Rijekoje (Kroatija), Lietuvos studentams sportininkams buvo sėkmingiausios. Lietuvos delegacija iškovojo net 14 medalių: 3 aukso, 4 sidabro ir 7 bronzos. skaityti »

Pagal pakviestųjų studijuoti skaičių VGTU patenka į TOP 3

Šiemet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo net 17 proc. Pakviestųjų studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą skaičius sumažėjo neženkliai – vos 2,7 proc. skaityti »

Politikos mokslai – paklausiausios socialinės krypties studijos Lietuvoje

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto siūloma politikos mokslų bakalauro programa yra paklausiausias abiturientų pasirinkimas tarp socialinės krypties studijų programų Lietuvoje. Tai parodė stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. skaityti »

Frankfurto knygų mugėje įvertinta leidykla „Šviesa“

Tarptautinėje mugėje Lietuvos leidykla „Šviesa“ nominuota už naujos kartos serijos „Atrask“ istorijos vadovėlio komplektą 6 klasei. skaityti »

Lietuvos ambasadoriai imsis naujos diplomatų kartos ugdymo

Lietuvos ambasadorių suvažiavime pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ambasadorių klubo (LAK) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI). skaityti »