Vasaros pabaiga – ne linksmiausias metas. Ar parduotuvėse mirgantys mokyklinių prekių mugių reklaminiai šūkiai grįžtantiems į mokyklą ir studijas tikrai visada asocijuojasi su džiaugsmu? Ko gero retam mokiniui jie kada kėlė nuoširdžiai laimingą šypseną. Tačiau šiandien, kai mokyklinis inventorius – tai ne tik sąsiuviniai ir pieštukai, bet ir kompiuterinė įranga, nuotaikos būna smagesnės. Juk besiruošiant į mokyklą vieniems tėveliai parūpina pirmąjį jų gyvenime, kitiems – naują ir galingesnį nešiojamąjį kompiuterį.

Yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos verta atkreipti ypatingą dėmesį renkantis mokslams skirtą nešiojamąjį kompiuterį. Pirmiausia reikėtų atsakyti į šiuos klausimus: Ar tai bus vienintelis kompiuteris, kuriuo naudosis Jūsų vaikas? Ar tai bus vienintelis kompiuteris Jūsų namuose? Kaip dažnai vaikui teks nešioti su savimi įrenginį? Kaip dažnai reikės naudotis kompiuteriu neprijungus jo prie maitinimo šaltinio? Kokia programine įranga bus naudojamasi?

Šie klausimai yra labai svarbūs. Jei planuojamas įsigyti nešiojamas kompiuteris turėtų būti vienintelis tokio tipo įrenginys namuose, vertėtų pagalvoti apie variantą, pranokstantį modelio mokslams ribas. Tinkamas įrenginio pasirinkimas taip pat leis juo naudotis ne tik kaip mokslų ir darbo įrankiu, bet ir kaip namų pramogų centru. Tuo tarpu jei tikslas yra aprūpinti vaiką juo pirmuoju, asmeniniu nešiojamuoju kompiuteriu, prieš įsigijant įrangą taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas norės jį išnaudoti ir pramogoms, pavyzdžiui – žaidimams.

Mobilumas

Nešiojamojo kompiuterio, skirto mokslams, mobilumas yra vienas pagrindinių dalykų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į svorį – rekomenduojama, kad įrenginys svertų iki 2 kg. Žinoma, kuo nešiojamasis kompiuteris lengvesnis, tuo jis brangesnis. Todėl kompiuterio pasirinkimo proceso pirmasis žingsnis turėtų būti įrenginio svorio, kainos  ir mobilumo aukso viduriuko suradimas. Su mobilumu taip pat susijusi galimybė naudotis bevieliu internetu viešosiose vietose. Visi šiuo metu prekyboje esantys nešiojami kompiuteriai pasižymi šiuo funkcionalumu, mat ji paprasčiausiai jau tapo standartu.

Kompiuteris turi tilpti į kuprinę. Renkantis įrangos dydį, rekomenduojama apsistoti ties 13.3 – 15.6 coliais. Tokie kompiuteriai yra portabilūs – nesunkiai telpa kuprinėse bei pasižymi pakankamu galingumu.

Baterijos veikimo trukmė

Tai antras apsvarstymo vertas dalykas. Ieškant ilgesniu baterijos veikimo laiku pasižyminčio nešiojamojo kompiuterio reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis turėtų būti aprūpintas energiją taupančiu procesoriumi, pvz. priskiriamu „Intel“ klasės , „iCore“ serijai ar pavyzdžiui,  Intel gaminamu „Core M“ serijos procesoriumi. Tačiau toks pasirinkimas taip pat yra didesnių išlaidų reikalas. Alternatyva šiuo atveju galėtų būti antros baterijos įsigijimas.

Kuris sprendimas geresnis? Vienareikšmiškai atsakyti nėra paprasta. Pigesnis sprendimas yra įsigyti bateriją, kuri priklausomai nuo modelio kainuoja nuo 30 iki 100 ir daugiau eurų. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, nešiojamasis kompiuteris su naujausios kartos procesoriumi bus ne tik energiją taupantis, bet ir lengvesnis, o tuo pačiu ir ilgiau tarnaus. Nešiojamasis kompiuteris iki 500 Eur efektyviam naudojimui pasitarnaus apie tris metus, brangesnis modelis – atitinkamai ilgiau. Iš esmės baterijos veikimo trukmė turėtų būti svarbi tiems, kas ketina kompiuteriu naudotis specifinėse vietose, kur nėra prieigos prie elektros šaltinio.

Procesorius, atmintis ir kiti parametrai

Procesorius – tai kompiuterio širdis. Tiek „Intel“, tiek „AMD“ siūlo labai našias sistemas, kurios užtikrina  ne tik ilgą baterijos veikimo trukmę, bet ir pakankamą galią. Šiuo atveju omenyje turimos „Haswell“, „Broadwell („Intel“ produkcijos) bei „A-Series“ (AMD).

RAM atmintis – kitas kriterijus, į kurį verta atkreipti dėmesį. Laimei, dauguma rinkoje prieinamų modelių turi mažiausiai 4 GB operatyviosios atminties, kurių dirbant su teksto tvarkyklėmis, interneto naršykle ar grafine programa turėtų užtekti. Tačiau renkantis žaidimams ar naudojimuisi vaizdo apdorojimo programomis skirtą nešiojamą kompiuterį rekomenduojama rinktis ne mažiau kaip 8 GB atminties turintį modelį.

Kitas dalykas, kurį reikėtų apgalvoti – vaizdo plokštė. Našumo požiūriu nešiojami kompiuteriai su integruota vaizdo plokšte ir tie, kurie aprūpinti dedikuota vaizdo plokšte labai skiriasi (našesni yra aprūpinti dedikuota vaizdo plokšte). Tiesa, jei planuojamas įsigyti nešiojamas kompiuteris bus naudojamas išimtinai mokslams, tos dedikuotos vaizdo plokštės praktiškai ir nereikės, tačiau nepamirškime apie tai, kad vaikai kompiuteriu naudosis ir kitais, pramoginiais tikslais, t.y. žais kompiuterinius žaidimus, žiūrės filmus ir kitus vaizdo įrašus.

Dauguma šiuo metu parduodamų kompiuterių yra su 500 GB – 1TB SATA sąsajos kietuoju disku. Tokios talpos kompiuteriui, kuriuo naudosis vaikas, turėtų pilnai pakakti. Didesnę spartą ir našumą užtikrina SSD diskai, tačiau tai be abejonės turi įtakos įrenginių kainai. Nešiojamas kompiuteris su SSD disku turi nemažai privalumų, vienas jų – saugesni duomenys. Dėl judančių dalių nebuvimo diskas yra atsparus mechaniniams pažeidimams. SSD taip pat ataikys aukštesnes, dažnai kraštutines temperatūras. SSD diskas veikia nepaprastai tyliai. Ilgesnė baterijos veikimo trukmė. SSD naudoja žymiai mažiau energijos nei HDD. Prieiga prie duomenų, jų įrašymas yra labai greiti, o tai lemia didesnį bendrą nešiojamo kompiuterio našumą.

Taigi nors kompiuteriai su SSD disku yra brangesni nei modeliai su HHD disku, naudojimosi patirties skirtumas yra labai ryškus pirmųjų naudai – tai jaučiama jau tokių užduočių kaip operacinės sistemos ar atskirų programų paleidimas, kompiuterio skenavimo antivirusine programa metu ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nešiojamieji kompiuteriai su SSD disku, palyginus juos su modeliais be tokio tipo disko, yra net 3-4 kartus spartesni. Tokia žymiai didesnė sparta atsispindi didesniame įrenginio našume, todėl investuoti į nešiojamus kompiuterius su SSD disku tikrai verta.

Jungtys ir jungiamumas

Nešiojamasis kompiuteris yra tam tikras ryšio centras, prie kurio prijungiami kiti įrenginiai. Dažniausiai tai vyksta USB jungčių dėka. Įrenginys turėtų būti aprūpintas mažiausiai trimis USB jungtimis, iš jų viena 3.0 versija, kuri užtikrina žymiai spartesnį duomenų perdavimą. Taip pat pravers HDMI išvestis, kurios dėka prie nešiojamojo kompiuterio bus galimybė prijungti papildomą monitorių ar televizorių.

Be USB ir HDMI jungčių verta apsvarstyti įvesčių SD kortelėms galimybę. Ji pravers, pavyzdžiui perkeliant į kompiuterį nuotraukas iš fotoaparatų. Dėl integruoto 3G modemo mokinys turės nuolatinę prieigą prie interneto.