Nevalstybinės aukštosios mokyklos gali teikti paraiškas unikalioms studijų programoms finansuoti

Publikuota: 2012 m. gruodžio 13 d. ketvirtadienis

Stojantieji į unikalias specialybes nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose galės gauti studijų krepšelius. Nevalstybinės aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas išskirtinių studijų programoms finansuoti.

Lietuvos ūkiui reikalingų specialistų, kurių nerengia valstybinės aukštosios mokyklos, finansavimo tvarką lapkričio mėnesį patvirtino Vyriausybė įgyvendinant šį pavasarį pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą pakoreguotą Mokslo ir studijų įstatymą. Kaip numato įstatymas, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir finansines galimybes, biudžeto lėšos gali būti skiriamos studijoms nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, jeigu tam tikri specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos, siekiančios gauti studijų krepšelius unikalioms specialybėms, gruodžio 13–23 dienomis turi teikti paraiškas Švietimo ir mokslo ministerijai. Paraiškas iki sausio 15 d. nagrinės speciali atrankos komisija.

Be studijų programos duomenų ir jos išskirtinumo pagrindimo, paraiškose turės būti pateiktos bendradarbiaujančių rengiant specialistus socialinių partnerių pageidaujamos absolvento kompetencijos bei argumentai, pagrindžiantys specialistų poreikį.

Atrinktas studijų programas, į kurias stojantieji galės gauti valstybės finansavimą, švietimo ir mokslo ministras tvirtins trejiems metams.

Finansavimo tvarka galios Lietuvoje veikiantiems privatiems universitetams ir kolegijoms bei užsienio aukštųjų mokyklų filialams priimant studentus į bakalauro ir magistro studijas.

Unikalios pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos dėl valstybės finansavimo konkuruos bendrajame priėmime kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Į antrosios pakopos studijas aukštosios mokyklos studentus priims savo nustatyta tvarka.

Gegužės mėnesį pagal Konstitucinio teismo pataisas pakoregavus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo šių metų priėmimo stojantieji studijų krepšelių neštis į nevalstybines aukštąsias mokyklas bendra tvarka nebegali, geriausi stojantieji gali gauti valstybės skiriamas stipendijas studijų kainai sumokėti. Unikalių specialybių išskyrimas leis valstybės finansavimą gauti stojant į tam tikras nevalstybinių aukštųjų mokyklų programas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiarėja techniškųjų mokslų studijų programos

Techniškųjų mokslų populiarumas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 5 proc. Pagal pirmąjį pageidavimą juos rinkosi 3305 stojantieji (pernai – 3158). skaityti »

Populiariausi straipsniai

LEU Mokytojų dienos proga surengė susimąstyti verčiančią socialinę akciją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), siekdamas atkreipti dėmesį į mokytojo profesijos svarbą ir minėdamas 80-ąjį jubiliejų, Mokytojų dienos proga surengė fotosesiją „Mokytojo galia“. skaityti »

Baltarusiją tyrinėjantys mokslininkai – apie regiono saugumą

Spalio 2-4 dienomis Kaune vykstapenktasis tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas – vienas didžiausių akademinių ir ekspertinių renginių, kuris šiemet skirtas itin aktualiai regiono saugumo temai, tarp jų ir įvykiams Ukrainoje, įtampai tarp Rusijos ir Vakarų. skaityti »

SMK inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui

Socialinių mokslų kolegija, reaguodama į Lietuvoje vykstančius pokyčius socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos sferoje, žinodama iššūkius, su kuriais tenka susidurti šios sferos darbuotojams, inicijuoja projektą, skirtą gebėjimų stiprinimui ir gerosios patirties perėmimui. skaityti »

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureate tapo Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė. skaityti »

Pagal ES direktyvas: Lietuvos mokslo nauda turi atsispindėti sprendžiant visuomenės problemas

Rudens pradžioje dalyvaujant UNESCO seminare Varšuvoje „Darnaus ir tvaraus vystymosi mokslas Vidurio ir Rytų Europoje“, buvo prieita prie pagrindinės išvados, kad ateities mokslas turi būti kiek įmanoma labiau tarpdisciplininis ir orientuotas pirmiausiai visuomenei aktualioms problemoms spręsti. Lietuva į tai taip pat turės reaguoti. skaityti »

MRU – Baltijos valstybių universitetų doktorantų dirbtuvės

Š. m. spalio 9–10 d. Mykolo Romerio universitete kartu su Talino ir Latvijos universitetais bus rengiamos dirbtuves doktorantams „Academic Writing and Effective Presentation“. Dirbtuvės remiamos Europos Komisijos („7th Framework Programme“). skaityti »

Prestižinio konkurso „iGEM“ dalyviai į Lietuvą parveža aukso apdovanojimą

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda, pirmoji iš Baltijos šalių dalyvavusi prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition), pelnė aukso medalius ir buvo įvertinti kaip vieni geriausių savo srityje. skaityti »

KTU ir VU pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį

KTU ir VU pasiryžę dar glaudžiau bendradarbiauti kartu kuriant mokslinę produkciją, inicijuojant ir įgyvendinant bendrus projektus, keistis ir sisteminti mokslinę ir technologinę informaciją, skatinti abipusį dalyvavimą tarptautinėje tinklaveikoje. skaityti »

LEU mokslininkai laimėjo du naujus tarptautinius NORDPLUS programos projektus

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakultetas (LF) plečia bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Laimėti du nauji 2 metų trukmės tarptautiniai NORDPLUS programos projektai. skaityti »

Didžiausios Lietuvoje mokslinių tyrimų įstaigos planuose – inovatyvi pramonė

Didžiausios Lietuvoje veikiančios mokslinių tyrimų įstaigos Fizinių ir technologijų mokslų centro (FTMC) pirmajame naujosios Mokslo tarybos posėdyje buvo išrinktas jos pirmininkas. Juo tapo FTMC lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis, kuris nuo šiol vadovaus pagrindiniam šio centro valdymo organui. skaityti »