Nuo pirmosios Vilniaus universiteto skaičiavimo mašinos paleidimo iki šių dienų – 50 metų

Publikuota: 2014 m. gegužės 15 d. ketvirtadienis

Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centras (VU ITTC) gegužės 16 d. minės 50 metų jubiliejų.

Tą dieną VU Botanikos sode Kairėnuose susitiks kelios kartos buvusių ir dabartinių centro darbuotojų, bus sodinamas klevas, pristatomas filmas apie VU ITTC, kuriame apžvelgtas šio VU padalinio 50 metų veiklos kelias – nuo pirmosios skaičiavimo mašinos paleidimo iki šių dienų. 

VU ITTC istorija prasidėjo 1963 m., kai VU rektoriaus Jono Kubiliaus iniciatyva prie Fizikos-Matematikos fakulteto Skaičiavimo matematikos katedros buvo įkurta Skaičiavimo laboratorija ir įsigyta pirmosios kartos lempinė elektroninė skaičiavimo mašina „Minsk-14“. 1964 m. pabaigoje ji buvo įjungta ir pradėjo veikti – iš pradžių dabartinio Chemijos fakulteto patalpose Naugarduko gatvėje, paskui VU ITTC buvo perkeltas į dabartinio Matematikos ir informatikos fakulteto patalpas toje pat Naugarduko gatvėje. 1980 m. buvo pastatytas naujas pastatas Saulėtekio alėjoje, ten VU ITTC yra įsikūręs iki šiol. 

Šiandien VU ITTC kuria, palaiko ir plėtoja modernią VU informacinę infrastruktūrą, skirtą universiteto akademinės bendruomenės nariams studijų, mokslo ir administravimo veikloms užtikrinti. 2013 m. buvo įrengtas naujas modernus VU duomenų centras. VU ITTC paslaugomis naudojasi per 25 tūkst. elektroninio pašto ir informacinės sistemos naudotojų, saugoma ir aptarnaujama per 500 internetinių puslapių, telefoninio ryšio sistema jungia 1220 abonentų, įrengta daugiau nei 300 belaidės tinklo prieigos taškų, paklota ir eksploatuojama 350  km šviesolaidinio ryšio kabelių. Informacinės sistemos duomenų bazėje yra daugiau nei 1400 duomenų lentelių, sukurta per 200 funkcinių modulių, 3000 ataskaitų. VU ITTC darbuotojų sukurtų kompiuterių programų paketų dydis – daugiau nei 500 000 eilučių. Šiuo metu VU ITTC dirba daugiau nei 60 darbuotojų. VU ITTC dalyvauja nacionaliniuose LITMIS, LITNET, LAMA BPO, eLABa ir kituose Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »