Nustatyti Europos aukštojo mokslo prioritetai: Lietuvai iki jų dar toli

Publikuota: 2015 m. gegužės 21 d. ketvirtadienis

Gegužės 14–15 d. Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) ministrų susitikime ir ketvirtajame Bolonijos proceso politikos forume priimtas Jerevano komunikatas, kuriuo ministrai sutarė dėl aukštojo mokslo prioritetų. Jerevano komunikate numatyti valstybių, dalyvaujančių Bolonijos procese, tarp jų ir Lietuvos, įsipareigojimai aukštojo mokslo srityje.

Praėjo daugiau nei 15 metų po 1999 m. pasirašytos Bolonijos deklaracijos, kurioje įtvirtinti šie siekiai: aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas Europoje, švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai, aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas. Didžiąją dalį tikslų vis dar siekiama įgyvendinti.

Studentų atstovai pabrėžia, kad norint vykdyti šį tarptautinį susitarimą Lietuvoje būtina didinti finansavimą aukštajam mokslui. Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, mūsų šalyje švietimas tik deklaruojamas kaip prioritetinė sritis, tačiau pradedant skirstyti biudžetą atsiranda svarbesnių sričių, o aukštojo mokslo bendruomenei nelieka nieko kito, kaip plėšytis dėl didesnės eilutės lėšų skirstymo lentelėje. Esant tokiai situacijai, nei apie mokslo kokybę, nei apie lankstumą ar pritaikymą prie studento poreikių kalbėti negalime.

Ministrų komunikate akcentuojama greitesnės absolventų integravimosi į darbo rinką svarba: „Turi būti užtikrinta, kad kiekvienoje studijų pakopoje studentai įgytų kompetencijas, reikalingas integravimuisi į darbo rinką. Bus palaikomos institucijos, kurios dės pastangas siekti šio tikslo stiprindamos dialogą su verslo sektoriumi, ieškodamos tinkamo teorinių ir praktinių dalykų derinimo modelio bei stebėdamos absolventų karjerą.“

Europoje vis daugiau kalbama ir akcentuojama lanksčių, prie individualių studento poreikių pritaikytų studijų svarba. Mūsų aukštosioms mokykloms iki tokių studijų dar toli.

Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencija yra devintasis EHEA ministrų susitikimas. Jame dalyvavo ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų, studentų atstovai. Kitas susitikimas vyks 2018 m. Prancūzijoje.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »