Paaiškėjo Geriausių disertacijų konkurso pirmojo etapo finalininkai

Publikuota: 2013 m. kovo 12 d. antradienis

Šį savaitgalį paaiškėjo pretendentai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimams už geriausias 2012 metais Lietuvoje apgintas disertacijas.

Jau septintus metus organizuojamam konkursui iš viso buvo pasiūlyta beveik aštuoniasdešimt darbų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinktos pačios geriausios disertacijos, buvo sudėtingas uždavinys, pareikalavęs iš vertintojų beveik mėnesio individualaus skaitymo ir vertinimo bei visą dieną trukusių diskusijų bendrame komisijos posėdyje.

Teikti siūlymus apdovanojimams galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Tarp pasiūlytų darbų daugiausiai yra iš fizinių (fizika, biochemija, matematika ir kt.) ir socialinių mokslų (edukologija, ekonomika, vadyba ir kt.).

„Pasiūlytų darbų skaičius ir mokslo kryptys išlieka panašūs, kaip ir ankstesniais metais. Paskutiniuosius dvejus metus konkursui daugiausiai būdavo pasiūloma socialinių ir technologijos mokslų disertacijų, šiek tiek mažiau – fizinių mokslų darbų. Pažymėtina, kad ypač aktyvūs buvo Vilniaus universiteto atstovai, konkursui pasiūlę beveik trisdešimt disertacijų”, - dalinosi savo mintimis LJMS pirmininkė, šio konkurso organizatorė dr. Vilma Petrikaitė. – „Džiaugiamės, kad nuolat plečiasi vertintojų ratas, disertacijas kviečiame vertinti ir ankstesnių metų konkurso laimėtojus. Šįmet pasiūlytus darbus pirmajame etape vertino daugiau kaip penkiasdešimt vertintojų.”

Komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas apgynė ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, o kai kurie tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje.

Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

Vertinimo komisijos sprendimu į antrąjį disertacijų atrankos etapą pateko disertacijos, kurias pernai apgynė biochemikai Zita Liutkevičiūtė ir Giedrius Gasiūnas, fizikas Vytautas Jukna, matematikai Jonas Jankauskas ir Aivaras Novikas, medžiagų inžinerijos mokslų daktaras Paulius Gečys. Apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją gauti toliau pretenduoja filologė Dainora Maumevičienė, sociologė Gražina Rapolienė ir psichologė Aurelija Stelmokienė.

Net aštuonios į kitą atrankos etapą patekusios disertacijos buvo parengtos Vilniaus universitete, viena – Vytauto Didžiojo universitete.

Antrajame atrankos etape disertacijas vertins didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Geriausių disertacijų autorius ketinama apdovanoti iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyks balandžio 26 dieną LR Prezidento Rūmuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »