Paaiškėjo Geriausių disertacijų konkurso pirmojo etapo finalininkai

Publikuota: 2013 m. kovo 12 d. antradienis

Šį savaitgalį paaiškėjo pretendentai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimams už geriausias 2012 metais Lietuvoje apgintas disertacijas.

Jau septintus metus organizuojamam konkursui iš viso buvo pasiūlyta beveik aštuoniasdešimt darbų, todėl atrinkti darbus, iš kurių antrajame etape bus išrinktos pačios geriausios disertacijos, buvo sudėtingas uždavinys, pareikalavęs iš vertintojų beveik mėnesio individualaus skaitymo ir vertinimo bei visą dieną trukusių diskusijų bendrame komisijos posėdyje.

Teikti siūlymus apdovanojimams galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Tarp pasiūlytų darbų daugiausiai yra iš fizinių (fizika, biochemija, matematika ir kt.) ir socialinių mokslų (edukologija, ekonomika, vadyba ir kt.).

„Pasiūlytų darbų skaičius ir mokslo kryptys išlieka panašūs, kaip ir ankstesniais metais. Paskutiniuosius dvejus metus konkursui daugiausiai būdavo pasiūloma socialinių ir technologijos mokslų disertacijų, šiek tiek mažiau – fizinių mokslų darbų. Pažymėtina, kad ypač aktyvūs buvo Vilniaus universiteto atstovai, konkursui pasiūlę beveik trisdešimt disertacijų”, - dalinosi savo mintimis LJMS pirmininkė, šio konkurso organizatorė dr. Vilma Petrikaitė. – „Džiaugiamės, kad nuolat plečiasi vertintojų ratas, disertacijas kviečiame vertinti ir ankstesnių metų konkurso laimėtojus. Šįmet pasiūlytus darbus pirmajame etape vertino daugiau kaip penkiasdešimt vertintojų.”

Komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos mokslininkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų. Dalis komisijos narių savo daktaro disertacijas apgynė ir mokslinį darbą dirba užsienyje, tačiau stengiasi palaikyti ryšius su Lietuvos akademine bendruomene, o kai kurie tęsia aktyvią mokslinę veiklą gimtinėje.

Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

Vertinimo komisijos sprendimu į antrąjį disertacijų atrankos etapą pateko disertacijos, kurias pernai apgynė biochemikai Zita Liutkevičiūtė ir Giedrius Gasiūnas, fizikas Vytautas Jukna, matematikai Jonas Jankauskas ir Aivaras Novikas, medžiagų inžinerijos mokslų daktaras Paulius Gečys. Apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją gauti toliau pretenduoja filologė Dainora Maumevičienė, sociologė Gražina Rapolienė ir psichologė Aurelija Stelmokienė.

Net aštuonios į kitą atrankos etapą patekusios disertacijos buvo parengtos Vilniaus universitete, viena – Vytauto Didžiojo universitete.

Antrajame atrankos etape disertacijas vertins didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Geriausių disertacijų autorius ketinama apdovanoti iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyks balandžio 26 dieną LR Prezidento Rūmuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

KTU studijuojantis šimtukininkas artėja prie svajonės išsipildymo – susitiko su NASA atstovu

Jei ko nors labai trokšti, svajonės pradeda pildytis. Šią tiesą savo pavyzdžiu patvirtina vienas talentingiausių šių metų abiturientų Kristijonas Kerekeš skaityti »

Žmogaus gerovės ir raidos tyrimų proveržiui – HUMRE infrastruktūra

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pradėjo atnaujinęs mokslo ir studijų reikmėms skirtą bazę. skaityti »

Konkurso „Teismas gina žmones“ startas: kaip šiemet vaikai nupieš teismą?

Prasideda antrasis Nacionalinės teismų administracijos organizuojamasLietuvos moksleivių piešinių konkursas „Teismas ginas žmones“. skaityti »

LEU studento iš Gruzijos planuose – stiprinti gimtosios šalies ir Lietuvos draugystę

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) žinių siekia įvairių tautybių studentai. Čia iš Gruzijos atvykęs Giorgis Kobachidzė studijuoja švietimo įstaigų vadybą ir administravimą jau antrame magistrantūros studijų kurse, puikiai kalba lietuviškai, o jo ateities planuose – sustiprinti Lietuvos ir Gruzijos draugystę. skaityti »

VU tapo nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partneriu

Lietuvos mokslo akademija (LMA) paskelbė atrinktus nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partnerius. skaityti »

VDU rektoriaus inauguracijoje – simboliai ir ritualai

Rugsėjo 11 d., 13 val., Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks iškilminga septynioliktojo VDU rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, inauguracija. skaityti »

Tarptautinėje „Google“ mokslo mugėje – jaunoji tyrėja iš Lietuvos

16-metė vilnietė Laura Steponavičiūtė pirmą kartą šalies istorijoje pateko į „Google“ rengiamos mokslo mugės („Google Science Fair“) finalą. Finale, vyksiančiame rugsėjo 21–22 dienomis Kalifornijoje, varžysis 20 jaunųjų mokslininkų iš viso pasaulio. skaityti »

Populiariuose chemijos žurnaluose – VU mokslininkų darbai

Vasarą Vilniaus universiteto mokslininkų grupė publikavo du straipsnius itin aukšto reitingo žurnaluose „Journal of American Chemical Society“ ir „Chemistry – A European Journal“. skaityti »

Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio pasiūlytam universitetų bendradarbiavimo modeliui – universitetų klasterių kūrimui, kuriame dalyvautų VDU, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai. skaityti »

KTU kuriamos išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki pačių tiksliausių palydovų

Sunku patikėti, kad daiktai gali tiksliai judėti plokštumoje be aiškios priežasties, be variklių veikti pjezoelektriniai žaislai ar paprasti automobiliukai, jau neminint judančių netradicinių robotų. Tai įrengimai, kuriuose naudojamos „sumanios“ medžiagos. skaityti »