Pagal dvišales sutartis Lietuvos studentai gali stažuotis aštuoniolikoje šalių

Publikuota: 2012 m. liepos 31 d. antradienis

Jei studijuoji Lietuvoje, tačiau nori paragauti ir studijų užsienyje, gali išvažiuoti daliai studijų į užsienį pagal dvišales sutartis. Šiuo metu Lietuva pagal tarpvalstybinius susitarimus keičiasi studentais su 18 šalių.

Dvišalės sutartys studentams garantuoja nemokamą mokslą pasirinktam studijų laikotarpiui, paprastai – semestrui arba akademiniams metams. Mainų dalyviai taip pat gauna siunčiančios ar priimančios šalies skiriamą stipendiją, bendrabutį, jiems apmokama kelionė, o kai kuriais atvejais – sveikatos draudimo, vizų ir kitos išlaidos.

Dauguma iš 18 Lietuvos dvišalių susitarimų pasirašyta su Europos Sąjungos valstybėmis. Norintys išvažiuoti daliai studijų už ES ribų gali vykti į tokias šalis, kaip Kinija, Izraelis, Meksika, Turkija ar Japonija.

„Studentų mainai prisideda prie idėjų apykaitos – jie leidžia pasisemti kitokios akademinės patirties, pažinti kitą kultūrą ir šalį, o grįžtant į Lietuvą – parsivežti platesnį požiūrį į pasaulį, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Džiaugiamės, kad Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai vis aktyviau naudojasi galimybe išvažiuoti į užsienio aukštąsias mokyklas dalinėms studijoms, taip pat siekiame, kad į Lietuvą atvažiuotų kuo daugiau studentų iš užsienio šalių.“

Dvišalės valstybinės stipendijos taip pat gali būti skiriamos vasaros kalbos ir kultūros kursams. Tai numatyta sutartyse su Belgija, Čekija, Danija, Estija, Italija, Izraeliu, Latvija, Lenkija, Slovakija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Pagal dvišales sutartis lietuviai vasarą važiuoja mokytis užsienio kalbų, o į Lietuvą atvykę užsieniečiai tobulina lietuvių kalbos įgūdžius, susipažįsta su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, Lietuvos socialiniu ir politiniu gyvenimu. Jiems taip pat siūloma plati kultūrinė programa. Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus rengia Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai.

2011–2012 m.m. valstybinėms stipendijoms sulaukta 192 Lietuvos studentų paraiškų, 96 iš jų gavo finansavimą: 43 stipendijos skirtos vasaros kursams, 22 – dalinėms studijoms, 31 – mokslinėms stažuotėms. Daugiausia lietuvių studentų vyko į Lenkiją, Turkiją ir Estiją.

Iš užsieniečių 2011–2012 m.m. valstybės stipendijoms gautos 124 paraiškos, patenkinta – 90: lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams – 55, lituanistikos studijoms – 19, mokslinėms stažuotėms ir kitoms studijoms – 16. Daugiausia užsienio studentų atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Uzbekistano, galimybe studijuoti Lietuvoje taip pat pasinaudojo jaunuoliai iš JAV, Japonijos, Izraelio.

Šalia dvišalių mainų sutarčių paragauti studijų užsienyje galima per tarptautines programas. Populiariausia ES mainų programa Erasmus suteikia galimybes išvažiuoti daliai studijų į 32 šalis, programa Nordplus – į 5 Šiaurės šalis. Pagal Erasmus programą užsienio aukštojoje mokykloje galima praleisti nuo 3 mėnesių iki metų. Erasmus taip pat siūlo intensyvius rečiau vartojamų studijų kalbų paruošiamuosius kursus, organizuoja praktikas užsienio įmonėse.

Per 2010–2011 mokslo metus į užsienio aukštąsias mokyklas iš viso pagal mainų programas išvyko studijuoti ar atlikti praktikos 3,8 tūkst. Lietuvos universitetų ir 628 kolegijų studentai. Daugiausia, 91 procentas, išvykusiųjų rinkosi studijas Europos šalyse, tarp kurių populiariausios buvo Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Lenkijos, Danijos aukštosios mokyklos. Palyginti su 2009–2010 mokslo metais, į užsienį pagal mainų programas praeitais mokslo metais buvo išvykę 14 procentų daugiau Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. 2011–2012 m.m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal mainų programas atvyko 1326 užsienio studentai: 1156 – iš jų į universitetus, 170 – į kolegijas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »