Pagal dvišales sutartis Lietuvos studentai gali stažuotis aštuoniolikoje šalių

Publikuota: 2012 m. liepos 31 d. antradienis

Jei studijuoji Lietuvoje, tačiau nori paragauti ir studijų užsienyje, gali išvažiuoti daliai studijų į užsienį pagal dvišales sutartis. Šiuo metu Lietuva pagal tarpvalstybinius susitarimus keičiasi studentais su 18 šalių.

Dvišalės sutartys studentams garantuoja nemokamą mokslą pasirinktam studijų laikotarpiui, paprastai – semestrui arba akademiniams metams. Mainų dalyviai taip pat gauna siunčiančios ar priimančios šalies skiriamą stipendiją, bendrabutį, jiems apmokama kelionė, o kai kuriais atvejais – sveikatos draudimo, vizų ir kitos išlaidos.

Dauguma iš 18 Lietuvos dvišalių susitarimų pasirašyta su Europos Sąjungos valstybėmis. Norintys išvažiuoti daliai studijų už ES ribų gali vykti į tokias šalis, kaip Kinija, Izraelis, Meksika, Turkija ar Japonija.

„Studentų mainai prisideda prie idėjų apykaitos – jie leidžia pasisemti kitokios akademinės patirties, pažinti kitą kultūrą ir šalį, o grįžtant į Lietuvą – parsivežti platesnį požiūrį į pasaulį, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Džiaugiamės, kad Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai vis aktyviau naudojasi galimybe išvažiuoti į užsienio aukštąsias mokyklas dalinėms studijoms, taip pat siekiame, kad į Lietuvą atvažiuotų kuo daugiau studentų iš užsienio šalių.“

Dvišalės valstybinės stipendijos taip pat gali būti skiriamos vasaros kalbos ir kultūros kursams. Tai numatyta sutartyse su Belgija, Čekija, Danija, Estija, Italija, Izraeliu, Latvija, Lenkija, Slovakija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Pagal dvišales sutartis lietuviai vasarą važiuoja mokytis užsienio kalbų, o į Lietuvą atvykę užsieniečiai tobulina lietuvių kalbos įgūdžius, susipažįsta su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, Lietuvos socialiniu ir politiniu gyvenimu. Jiems taip pat siūloma plati kultūrinė programa. Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus rengia Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai.

2011–2012 m.m. valstybinėms stipendijoms sulaukta 192 Lietuvos studentų paraiškų, 96 iš jų gavo finansavimą: 43 stipendijos skirtos vasaros kursams, 22 – dalinėms studijoms, 31 – mokslinėms stažuotėms. Daugiausia lietuvių studentų vyko į Lenkiją, Turkiją ir Estiją.

Iš užsieniečių 2011–2012 m.m. valstybės stipendijoms gautos 124 paraiškos, patenkinta – 90: lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams – 55, lituanistikos studijoms – 19, mokslinėms stažuotėms ir kitoms studijoms – 16. Daugiausia užsienio studentų atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Uzbekistano, galimybe studijuoti Lietuvoje taip pat pasinaudojo jaunuoliai iš JAV, Japonijos, Izraelio.

Šalia dvišalių mainų sutarčių paragauti studijų užsienyje galima per tarptautines programas. Populiariausia ES mainų programa Erasmus suteikia galimybes išvažiuoti daliai studijų į 32 šalis, programa Nordplus – į 5 Šiaurės šalis. Pagal Erasmus programą užsienio aukštojoje mokykloje galima praleisti nuo 3 mėnesių iki metų. Erasmus taip pat siūlo intensyvius rečiau vartojamų studijų kalbų paruošiamuosius kursus, organizuoja praktikas užsienio įmonėse.

Per 2010–2011 mokslo metus į užsienio aukštąsias mokyklas iš viso pagal mainų programas išvyko studijuoti ar atlikti praktikos 3,8 tūkst. Lietuvos universitetų ir 628 kolegijų studentai. Daugiausia, 91 procentas, išvykusiųjų rinkosi studijas Europos šalyse, tarp kurių populiariausios buvo Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Lenkijos, Danijos aukštosios mokyklos. Palyginti su 2009–2010 mokslo metais, į užsienį pagal mainų programas praeitais mokslo metais buvo išvykę 14 procentų daugiau Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. 2011–2012 m.m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal mainų programas atvyko 1326 užsienio studentai: 1156 – iš jų į universitetus, 170 – į kolegijas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »