Pagamintas mažiausias pasaulyje magnetinių duomenų saugojimo elementas

Publikuota: 2012 m. sausio 16 d. pirmadienis

Mokslininkai iš IBM ir Vokietijos Laisvųjų elektronų lazerių tyrimo centro (Center for Free–Electron Laser Science, CFEL) sukūrė mažiausią pasaulyje duomenų saugojimo vienetą. Jam panaudoti tik dvylika atomų vienam  bitui informacijos išsaugoti, o vienas baitas (8 bitai) informacijos telpa į vos 96 atomus. Palyginimui, šiuolaikiniuose kietuosiuose diskuose vienam baitui informacijos išsaugoti naudojami daugiau nei pusė milijardo atomų.

Nanometrinio dydžio duomenų saugojimo elementas buvo sukurtas skanuojančiu tuneliniu mikroskopu sudedant geležies atomus į tvarkingas eilutes, kurių kiekvienoje – po šešis geležies atomus. Dviejų eilučių pakako išsaugoti vienam bitui informacijos, o vienam baitui – aštuonių eilučių po šešis atomus. Tokio elemento dydis – vos 4 x 16 nanometrų, o tai atitinka informacijos tankį, šimtus kartų viršijantį šiuolaikinį kietąjį diską.

Duomenys įrašomi ir nuskaitomi taip pat tuneliniu mikroskopu. Kiekviena atomų pora gali turėti dvi magnetines būsenas, atitinkančias reikšmes 0 arba 1, o elektrinis mikroskopo impulsas gali jas pakeisti. Silpnesnis elektrinis impulsas leidžia šias būsenas nuskaityti. Tiesa, kol kas atomų poros – nanomagnetai – yra stabilios tik esant labai žemai, vos 5 Kelvinų laipsnių temperatūrai, o tai  minus 268 laipsniai Celsijaus. Mokslininkai tikisi, kad didesnės atomų grupės, sudarytos iš maždaug 200 atomų, turėtų būti stabilios ir kambario temperatūroje.

Pirmą kartą mokslininkams pavyko panaudoti vieną iš feromagnetizmo reiškinių duomenų saugojimui, vadinamą antiferomagnetizmu.

Skirtingai nuo feromagnetizmo, kuris panaudojamas įprastiniuose diskuose, antiferomagnetinės medžiagos gretimų atomų magnetiniai sukiniai yra priešingos krypties ir vienas kitą neutralizuoja, todėl pati medžiaga nėra įmagnetinta.
Tačiau būtent šis būdas leido antiferomagnetiko atomus sudėlioti taip arti vienas kito, jiems vienas kito nepaveikiant.

„Žvelgiant į nuolatinį elektronikos komponentų mažėjimą, mes norėjome patikrinti, ar jie gali būti miniatiūrizuoti iki pat atominio lygmens, tačiau pasirinkome kitą būdą nei mikroelektronikoje – pradėjome nuo mažiausio elemento, ir sukūrėme magnetinę atmintį, manipuliuodami atskirais atomais. Tokį tikslumą yra įvaldę tik kelios mokslinių tyrimų grupės visame pasaulyje, – teigė IBM tyrėjas Andreas Heinrich. – Mes išbandėme, kokio dydžio turėtų būti atminties elementas, kad jis pradėtų veikti, ir pasirodė, kad tai dvylika atomų. Žemiau šios ribos kvantiniais efektai jau ištrina saugomą informaciją.“

Šiuo eksperimentu ne tik pavyko sukurti mažiausią magnetinių duomenų saugojimo vienetą, tačiau ir sukurti sąlygas nagrinėti, kada ir kaip įvyksta perėjimas iš  klasikinės į  kvantinės fizikos dėsnius, kuo skiriasi kvantiniai ir klasikiniai magnetai ir kaip jie elgiasi ant šių dviejų sričių ribos.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Abėcėlė tėveliams: kaip įkvėpti vaiką mokytis?

Tėvelių dėmesiui – patarimai, kaip motyvuoti savo vaiką mokytis ir kokių priemonių šiuo klausimu reikėtų vengti. skaityti »

Mokyklos gali teikti paraiškas dalyvauti nemokamose edukacinėse programose

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokyklas iki spalio 3 d. teikti paraiškas dalyvauti įvairiose nemokamose edukacinėse programose. skaityti »

Iškilmingai atidarytos dvi jungtinės socialinių mokslų magistrantūros programos

Mykolo Romerio universistete atidarytos dvi jungtinės socialinių mokslų magistrantūros programos. skaityti »

Ką gali padaryti tėvai, kad technologijos vaiką ugdytų?

Edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorė, „Šiaurės licėjaus” pradinio ugdymo mokytoja Valdonė Navickaitė dalijasi penkiais patarimais, kaip ir kada supažindinti vaiką su technologijomis. skaityti »

LEU LF tyrėjai laimėjo tarptautinių „Erasmus+“ projektų konkursus

Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto (LEU LF) tyrėjai prof. dr. Dainius Vaitiekūnas ir Vilma Leonavičienė laimėjo tarptautinių Erasmus+ projektų konkursus. skaityti »

Vilniaus lietuvių namuose šiemet mokosi mokiniai iš Venesuelos, Indijos, Kinijos

Vilniaus lietuvių namuose naujus mokslo metus rugsėjį pradėjo Alejandro ir Gabriela Liesinskai, lietuviškos kilmės turintys brolis ir sesuo, atvykę iš Venesuelos. Jie čia mokysis mažiausiai metus. skaityti »

Studentai iš Lietuvos dalyvavo tarptautiniame informatikos studentų konkurse

Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto informatikos dėstytojai išvyko į Rezeknės technologijų akademiją, kur dalyvavo antrajame tarptautiniame programinės įrangos modeliavimo konkurse „International Modeling Award“. skaityti »

Senjorai kviečiami į kompiuterinio raštingumo kursus

Mokymasis aktyvina smegenų veiklą, padeda ilgiau išlaikyti gerą atmintį. Jau vien dėl to žmogus turėtų mokytis visą gyvenimą. skaityti »

Prezidentas V. Adamkus ir H. Juškevičius su švietimo ministre aptarė VDU ir LEU jungimąsi

Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų tarybų pirmininkai – Prezidentas Valdas Adamkus ir UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Algirdas Juškevičius – aptarė šiuo metu vykstančius VDU ir LEU jungimosi procesus. skaityti »

LEU SEF ir Balstogės technikos universiteto Vadybos fakultetas pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį

LEU SEF ir Balstogės technikos universiteto Vadybos fakultetas pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį skaityti »