Pasaulio lietuvių bendruomenė buriasi VDU

Publikuota: 2013 m. liepos 16 d. antradienis

Vytauto Didžiojo universitete vykstančiame kasmečiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime sprendžiami aktualiausi su lietuvybės išsaugojimu susiję klausimai, verda diskusijos, sutvirtinami seni ir kuriami nauji svarbūs ryšiai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavimai vyksta kasmet, tačiau pirmąsyk toks išeivijos aktyviausių visuomenininkų susibūrimas rengiamas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Pasak PLB valdybos pirmininkės Danguolės Navickienės, Laikinoji sostinė pasirinkta anaiptol ne atsitiktinai. „Norėjome užmegzti kuo daugiau ryšių, tad šiemet nutarėme ne tik PLB kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimą, bet ir kultūrinį renginį – koncertą, skirtą Pasaulio lietuvių vienybės dienai ir garsiųjų lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą 80-ajam jubiliejui paminėti – suruošti Kaune. Čia mes mažiau žinomi nei Vilniuje, nes iki šiol visi PLB renginiai dažniausiai vykdavo sostinėje,“ – pasakojo D. Navickienė.

Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, PLB atstovų suvažiavimas – svarbiausias metų renginys. „Tai ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatoma, kas buvo nuveikta per pastaruosius metus. Tai puiki proga pabendrauti su skirtingų šalių pirmininkais, išsiaiškinti opiausias problemas. Pavyzdžiui, šiemet bene aktualiausios temos yra susijusios su švietimu, tačiau bus analizuojami ir pilietybės klausimai, keliamos diskusijos, kas yra tikras lietuvis, kaip išlaikyti ir puoselėti lietuvišką tapatybę svetur,“ – teigė V. Bandis.

„Jei esi tokioje organizacijoje, svarbu ne tik žinoti jos tikslus, bet ir jausti bendrą filosofiją, turėti galimybę ne tik laiškais, bet ir gyvai dalintis idėjomis, – teigė D. Navickienė. – Šiandien dienotvarkėje numatytas netgi seminaras, kurio metu bus diskutuojama, kaip efektyviai vadovauti krašto Lietuvių bendruomenei. Susitikimo metu mes ne tik stengiamės iškelti bendrus tikslus, bet ir ieškoti rezultatyvių būdų tuos tikslus įgyvendinti“.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkas ir PLB Jaunimo reikalų komisijos pirmininkas Kęstas Pikūnas teigia, kad būtent metiniame suvažiavime paaiškėja, kokie iškeliami prioritetai ir kaip įsivaizduojamas tolimesnis darbas. „Deja, čia atvyksta nedaug jaunimo, tačiau priežastys akivaizdžios – visgi daug ką lemia pinigai. Ne kiekvienam paprasta kelioms dienoms atvykti į Lietuvą pasiklausyti diskusijų ar pasisakymų, kurie, bet kokiu atveju, vėliau jiems bus perpasakoti,“ – teigė K. Pikūnas.

Kaip vieną aktualiausių klausimų PLJS pirmininkas minėjo siekį į organizaciją pritraukti jaunimą ir jį ten išlaikyti. Tai nėra lengva, nes dažnai šiai visuomeninei organizacijai pritrūksta resursų. Pasak K. Pikūno, būtina kurti pridėtinę vertę ir taip siekti šiuos jaunus žmones išlaikyti kartu. „PLJS veikia keturiasdešimtyje valstybių, tačiau nėra vieno teisingo recepto, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, Danijos jaunimui svarbiausia profesinis tobulėjimas, tuo tarpu Malaizijoje jaunimas tiesiog nori būti kartu, siekia bendrumo jausmo. JAV situacija dar sudėtingesnė – ten prioritetai skirtingi kiekvienai kartai. Yra subtilių dalykų, kurių nežinant, nepavyks nieko pasiekti. Nors kiekviena šalis labai skirtinga, svarbiausias visus vienijantis dalykas – noras bendrauti. Deja, tai ir labiausiai nuvertinamas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Bendravimas gali būti labai įvairus: per šokį, seminarus, konferencijas. Kiekvienas ras ir pasiims tai, ko jam labiausiai reikia. Dėl to tokia organizacija privalo būti labai spalvinga ir siūlyti įvairių veiklų, o tai labai sudėtinga pasiekti,“ – pasakojo K. Pikūnas.

Gausus atstovų būrys iš Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Islandijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos šurmuliuoja Vytauto Didžiojo universitete, siekiančiame tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ (PLU) buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

PLU taip pat talkins Pasaulio lietuvių bendruomenei ir kito išskirtinio projekto įgyvendinime. Liepos 17 d., trečiadienį, 18 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91) vyks nemokamas koncertas, skirtas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei transatlantinio skrydžio metinėms. Šiame renginyje rinksis dalyviai ir žiūrovai iš viso pasaulio.

Šventinę programą atliks arti šimto išeivijos lietuvių – profesionalų bei saviveiklininkų, kolektyvų ir pavienių muzikų, šokėjų, dainininkų bei skaitovų – iš 9 užsienio šalių: Airijos, Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei Vokietijos.

Šaltinis: vdu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Tarp 28 geriausių Lietuvos studentų – ir LEU atstovė

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės Lietuvos Respublikos prezidentų stipendijos. skaityti »

Kaip informatikos studijas pakeitė asmeninių kompiuterių ir interneto atsiradimas?

Kaip informatikos studijas pakeitė pastaraisiais dešimtmečiais žaibiškai besivystančios informacinės technologijos (IT), rinkos poreikiai, kokių programavimo kalbų mokomi dabartiniai studentai, kokios IT studijos bus ateityje? skaityti »

LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteiktas Vroclavo universiteto garbės daktaro vardas

Birželio 29 d. Vroclavo universitete (Lenkija) vyko iškilmės, kurių metu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui, Lietuvos kultūros, meno filosofui akademikui prof. habil. dr. Algirdui Gaižučiui įteiktos šio universiteto garbės daktaro regalijos skaityti »

Kuriama lietuvių kalbos testavimo sistema užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi šiuo metu egzistuojančius lietuvių kalbos mokėjimo vertinimo būdus, inicijavo vieningos lietuvių kalbos testavimo sistemos, skirtos užsienio lietuviams ir užsieniečiams, sukūrimą. skaityti »

Lietuva pirmąkart dalyvavo suaugusiųjų gebėjimų tyrime

Lietuva pirmą kartą dalyvavo Tarptautiniame suaugusiųjų gebėjimų tyrime (PIAAC), kuriame įvertintas suaugusiųjų raštingumas, gebėjimas skaičiuoti bei problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba 33-ose šalyse. skaityti »

LNB parengė virtualią paroda „Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetui – 70“

2015 m. Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) minint 80-metį, šios mokslo ir švietimo įstaigos Lituanistikos fakultetas šventė 70-ąjį jubiliejų. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą. skaityti »

Papildomas informatikos mokymasis – sėkmingos karjeros pagrindas

Apklausos rodo, kad iš 66 proc. moksleivių, lankančių papildomo ugdymo užsiėmimus, tik 6,2 proc. renkasi mokytis informacinių technologijų (IT), kai, tuo tarpu, sportuoja daugiau nei pusė iš jų. skaityti »

TVM taps visateise VU dalimi: stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas

Vilniaus universitetas (VU) integruoja Tarptautinio verslo mokyklą (VU TVM) vidinio organizacinio padalinio (lot. sui generis) pagrindu. skaityti »

Mokslo metų statistika: beveik kas trečias pažymys – dešimtukas

Lietuvos moksleiviams per praėjusius metus parašyta beveik 2 mln. neigiamų pažymių ir tai – 19 procentinių punktų mažiau nei dešimtukų. skaityti »

Ūkio ministerija kviečia studentus dalyvauti magistro darbų konkurse

Ūkio ministerija kviečia aukštųjų universitetinių mokyklų magistrantus ir jų mokslinius vadovus dalyvauti magistro darbų konkurse. skaityti »