Pasaulio lietuvių bendruomenė buriasi VDU

Publikuota: 2013 m. liepos 16 d. antradienis

Vytauto Didžiojo universitete vykstančiame kasmečiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime sprendžiami aktualiausi su lietuvybės išsaugojimu susiję klausimai, verda diskusijos, sutvirtinami seni ir kuriami nauji svarbūs ryšiai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavimai vyksta kasmet, tačiau pirmąsyk toks išeivijos aktyviausių visuomenininkų susibūrimas rengiamas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Pasak PLB valdybos pirmininkės Danguolės Navickienės, Laikinoji sostinė pasirinkta anaiptol ne atsitiktinai. „Norėjome užmegzti kuo daugiau ryšių, tad šiemet nutarėme ne tik PLB kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimą, bet ir kultūrinį renginį – koncertą, skirtą Pasaulio lietuvių vienybės dienai ir garsiųjų lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą 80-ajam jubiliejui paminėti – suruošti Kaune. Čia mes mažiau žinomi nei Vilniuje, nes iki šiol visi PLB renginiai dažniausiai vykdavo sostinėje,“ – pasakojo D. Navickienė.

Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, PLB atstovų suvažiavimas – svarbiausias metų renginys. „Tai ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatoma, kas buvo nuveikta per pastaruosius metus. Tai puiki proga pabendrauti su skirtingų šalių pirmininkais, išsiaiškinti opiausias problemas. Pavyzdžiui, šiemet bene aktualiausios temos yra susijusios su švietimu, tačiau bus analizuojami ir pilietybės klausimai, keliamos diskusijos, kas yra tikras lietuvis, kaip išlaikyti ir puoselėti lietuvišką tapatybę svetur,“ – teigė V. Bandis.

„Jei esi tokioje organizacijoje, svarbu ne tik žinoti jos tikslus, bet ir jausti bendrą filosofiją, turėti galimybę ne tik laiškais, bet ir gyvai dalintis idėjomis, – teigė D. Navickienė. – Šiandien dienotvarkėje numatytas netgi seminaras, kurio metu bus diskutuojama, kaip efektyviai vadovauti krašto Lietuvių bendruomenei. Susitikimo metu mes ne tik stengiamės iškelti bendrus tikslus, bet ir ieškoti rezultatyvių būdų tuos tikslus įgyvendinti“.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkas ir PLB Jaunimo reikalų komisijos pirmininkas Kęstas Pikūnas teigia, kad būtent metiniame suvažiavime paaiškėja, kokie iškeliami prioritetai ir kaip įsivaizduojamas tolimesnis darbas. „Deja, čia atvyksta nedaug jaunimo, tačiau priežastys akivaizdžios – visgi daug ką lemia pinigai. Ne kiekvienam paprasta kelioms dienoms atvykti į Lietuvą pasiklausyti diskusijų ar pasisakymų, kurie, bet kokiu atveju, vėliau jiems bus perpasakoti,“ – teigė K. Pikūnas.

Kaip vieną aktualiausių klausimų PLJS pirmininkas minėjo siekį į organizaciją pritraukti jaunimą ir jį ten išlaikyti. Tai nėra lengva, nes dažnai šiai visuomeninei organizacijai pritrūksta resursų. Pasak K. Pikūno, būtina kurti pridėtinę vertę ir taip siekti šiuos jaunus žmones išlaikyti kartu. „PLJS veikia keturiasdešimtyje valstybių, tačiau nėra vieno teisingo recepto, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, Danijos jaunimui svarbiausia profesinis tobulėjimas, tuo tarpu Malaizijoje jaunimas tiesiog nori būti kartu, siekia bendrumo jausmo. JAV situacija dar sudėtingesnė – ten prioritetai skirtingi kiekvienai kartai. Yra subtilių dalykų, kurių nežinant, nepavyks nieko pasiekti. Nors kiekviena šalis labai skirtinga, svarbiausias visus vienijantis dalykas – noras bendrauti. Deja, tai ir labiausiai nuvertinamas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Bendravimas gali būti labai įvairus: per šokį, seminarus, konferencijas. Kiekvienas ras ir pasiims tai, ko jam labiausiai reikia. Dėl to tokia organizacija privalo būti labai spalvinga ir siūlyti įvairių veiklų, o tai labai sudėtinga pasiekti,“ – pasakojo K. Pikūnas.

Gausus atstovų būrys iš Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Islandijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos šurmuliuoja Vytauto Didžiojo universitete, siekiančiame tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ (PLU) buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

PLU taip pat talkins Pasaulio lietuvių bendruomenei ir kito išskirtinio projekto įgyvendinime. Liepos 17 d., trečiadienį, 18 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91) vyks nemokamas koncertas, skirtas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei transatlantinio skrydžio metinėms. Šiame renginyje rinksis dalyviai ir žiūrovai iš viso pasaulio.

Šventinę programą atliks arti šimto išeivijos lietuvių – profesionalų bei saviveiklininkų, kolektyvų ir pavienių muzikų, šokėjų, dainininkų bei skaitovų – iš 9 užsienio šalių: Airijos, Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei Vokietijos.

Šaltinis: vdu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose

Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. skaityti »

MRU vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas

Lapkričio 27 d., 17.30–19.00 val., Mykolo Romerio universitete (I-414 auditorijoje) vyks pirmasis Korėjiečių kalbos konkursas skaityti »

Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai

Lietuvišką darganą į ispanišką saulę trumpam iškeitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) atstovai namo grįžo netuščiomis. Jų rankose – ne tik nauja bendravimo sutartis su Migelio Hernandezo universitetu (Elčė, Ispanija). skaityti »

Programuoti galima išmokti ir žaidžiant

Programavimo įgūdžiai padės ne tik ateities karjeroje, bet ir išmokins spręsti problemas, logiškai mąstyti. Tiesa, programavimo pagrindų nebūtina mokytis sudėtingai – vaikai su jais gali susipažinti ir žaisdami mėgstamus žaidimus. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė ES Tarybos posėdyje diskutavo apie migrantų integraciją

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pirmadienį Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos posėdyje tema „Švietimas ir migracija. Neseniai atvykusių migrantų ir migrantų kilmės asmenų integravimo strategijos“. skaityti »

Gyventojams vertingiausia investicija – išsilavinimas ir žinios

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. skaityti »

Švietimo ir mokslo ministerija skatina mokytojų kvalifikacijos kėlimą geriausiuose pasaulio tyrimų centruose

Dvi fizikos mokytojos lapkričio 9–20 dienomis dalyvavo Japonijoje, Tokai mieste, Japonijos branduolinės energetikos agentūros organizuotame tarptautiniame seminare, skirtame moksleivių edukacijai apie radiaciją. skaityti »

Plečiasi VU sukurtas pasaulinis informatikos tinklas „Bebras“

Praėjusi savaitė buvo oficialiai paskelbta „Bebro“ renginių savaite daugiau kaip 40 šalių. skaityti »

Bitkoinų stabilumą saugo ne įstatymai, o matematika

Jeigu bandytume suprasti, kaip veikia kriptografinė bitkoinų valiuta, pradėję nuo techninių detalių, iškart pasimestume. Tad pabandykime pažvelgti į atsiskaitymų šia valiuta sistemą tarsi iš paukščio skrydžio daug ką supaprastindami ir palygindami su atsiskaitymais tikrais pinigais. skaityti »

Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. skaityti »