Pasaulio lietuvių bendruomenė buriasi VDU

Publikuota: 2013 m. liepos 16 d. antradienis

Vytauto Didžiojo universitete vykstančiame kasmečiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime sprendžiami aktualiausi su lietuvybės išsaugojimu susiję klausimai, verda diskusijos, sutvirtinami seni ir kuriami nauji svarbūs ryšiai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavimai vyksta kasmet, tačiau pirmąsyk toks išeivijos aktyviausių visuomenininkų susibūrimas rengiamas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Pasak PLB valdybos pirmininkės Danguolės Navickienės, Laikinoji sostinė pasirinkta anaiptol ne atsitiktinai. „Norėjome užmegzti kuo daugiau ryšių, tad šiemet nutarėme ne tik PLB kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimą, bet ir kultūrinį renginį – koncertą, skirtą Pasaulio lietuvių vienybės dienai ir garsiųjų lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą 80-ajam jubiliejui paminėti – suruošti Kaune. Čia mes mažiau žinomi nei Vilniuje, nes iki šiol visi PLB renginiai dažniausiai vykdavo sostinėje,“ – pasakojo D. Navickienė.

Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, PLB atstovų suvažiavimas – svarbiausias metų renginys. „Tai ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatoma, kas buvo nuveikta per pastaruosius metus. Tai puiki proga pabendrauti su skirtingų šalių pirmininkais, išsiaiškinti opiausias problemas. Pavyzdžiui, šiemet bene aktualiausios temos yra susijusios su švietimu, tačiau bus analizuojami ir pilietybės klausimai, keliamos diskusijos, kas yra tikras lietuvis, kaip išlaikyti ir puoselėti lietuvišką tapatybę svetur,“ – teigė V. Bandis.

„Jei esi tokioje organizacijoje, svarbu ne tik žinoti jos tikslus, bet ir jausti bendrą filosofiją, turėti galimybę ne tik laiškais, bet ir gyvai dalintis idėjomis, – teigė D. Navickienė. – Šiandien dienotvarkėje numatytas netgi seminaras, kurio metu bus diskutuojama, kaip efektyviai vadovauti krašto Lietuvių bendruomenei. Susitikimo metu mes ne tik stengiamės iškelti bendrus tikslus, bet ir ieškoti rezultatyvių būdų tuos tikslus įgyvendinti“.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkas ir PLB Jaunimo reikalų komisijos pirmininkas Kęstas Pikūnas teigia, kad būtent metiniame suvažiavime paaiškėja, kokie iškeliami prioritetai ir kaip įsivaizduojamas tolimesnis darbas. „Deja, čia atvyksta nedaug jaunimo, tačiau priežastys akivaizdžios – visgi daug ką lemia pinigai. Ne kiekvienam paprasta kelioms dienoms atvykti į Lietuvą pasiklausyti diskusijų ar pasisakymų, kurie, bet kokiu atveju, vėliau jiems bus perpasakoti,“ – teigė K. Pikūnas.

Kaip vieną aktualiausių klausimų PLJS pirmininkas minėjo siekį į organizaciją pritraukti jaunimą ir jį ten išlaikyti. Tai nėra lengva, nes dažnai šiai visuomeninei organizacijai pritrūksta resursų. Pasak K. Pikūno, būtina kurti pridėtinę vertę ir taip siekti šiuos jaunus žmones išlaikyti kartu. „PLJS veikia keturiasdešimtyje valstybių, tačiau nėra vieno teisingo recepto, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, Danijos jaunimui svarbiausia profesinis tobulėjimas, tuo tarpu Malaizijoje jaunimas tiesiog nori būti kartu, siekia bendrumo jausmo. JAV situacija dar sudėtingesnė – ten prioritetai skirtingi kiekvienai kartai. Yra subtilių dalykų, kurių nežinant, nepavyks nieko pasiekti. Nors kiekviena šalis labai skirtinga, svarbiausias visus vienijantis dalykas – noras bendrauti. Deja, tai ir labiausiai nuvertinamas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Bendravimas gali būti labai įvairus: per šokį, seminarus, konferencijas. Kiekvienas ras ir pasiims tai, ko jam labiausiai reikia. Dėl to tokia organizacija privalo būti labai spalvinga ir siūlyti įvairių veiklų, o tai labai sudėtinga pasiekti,“ – pasakojo K. Pikūnas.

Gausus atstovų būrys iš Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Islandijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos šurmuliuoja Vytauto Didžiojo universitete, siekiančiame tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ (PLU) buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

PLU taip pat talkins Pasaulio lietuvių bendruomenei ir kito išskirtinio projekto įgyvendinime. Liepos 17 d., trečiadienį, 18 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91) vyks nemokamas koncertas, skirtas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei transatlantinio skrydžio metinėms. Šiame renginyje rinksis dalyviai ir žiūrovai iš viso pasaulio.

Šventinę programą atliks arti šimto išeivijos lietuvių – profesionalų bei saviveiklininkų, kolektyvų ir pavienių muzikų, šokėjų, dainininkų bei skaitovų – iš 9 užsienio šalių: Airijos, Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei Vokietijos.

Šaltinis: vdu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

KTU ir LSMU telkia savo mokslinį ir studijų potencialą

Lapkričio 5 d. Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei pristatė dviejų didžiausių Kauno universitetų – KTU ir LSMU – bendrą veiklą. skaityti »

Užsienio kalbų institutas organizuos tarptautinį PTE egzaminą

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas kviečia studentus, moksleivius ir visus susidomėjusius laikyti „PTE General“ (Pearson Test of English) anglų kalbos testą ir pasitikrinti anglų kalbos žinias. skaityti »

Bus pasirašytas memorandumas dėl Didlaukio akademinio miestelio koncepcijos

Lapkričio 9 d. 10 val. Mykolo Romerio universitete rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Vilniaus kolegijos direktorius doc. dr. Gintautas Bražiūnas ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė pasirašys ketinimų memorandumą dėl Akademinio miestelio koncepcijos sukūrimo. skaityti »

MRU stiprina bendradarbiavimą su Pietų Korėja

Lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitete lankėsi Korėjos ambasados delegacija, vadovaujama nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvai J.E. Ji-in Hong, reziduojančio Varšuvoje (Lenkija), kuri susitiko su MRU rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi. skaityti »

VGTU neeilinis svečias – Stanfordo universiteto prof. dr. Arun Majumdar

Lapkričio 11 d. į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) atvyksta dr. Arun Majumdar – Stanfordo universiteto (JAV) Mechanikos inžinerijos departamento profesorius, Precourt Energetikos Instituto direktorius, „Google“ konsultantas. skaityti »

Vilniuje atidarytas Tarptautinės Amerikos mokyklos sporto kompleksas

Sostinės Tarptautinėje Amerikos mokykloje duris atvėrė naujas daugiafunkcinis vidaus ir lauko kompleksas. Tai pirmasis toks už privačias įstaigos lėšas pastatytas unikalios konstrukcijos mokyklos priestatas žaliuojančiu stogu. skaityti »

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“. skaityti »

ES kaimynes lietuviai moko mokslo ir inovacijų strategijų

Europos Sąjungos (ES) kaimyninės šalys ir Lietuvos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovai lapkričio 4 dieną lankėsi Europos komisijos Briuselyje surengtose kūrybinėse dirbtuvėse. skaityti »

Keturi universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą

Lapkričio 3 d. švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune surengtoje aukštojo mokslo politikai skirtoje konferencijoje, kurios metu keturi universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. skaityti »

Išleistos mokymo priemonės lietuvių kalbai mokyti pagal skirtingus kalbos mokėjimo lygius

Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras išleido naujas mokymo priemones „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“, kurios skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams. Pirmą kartą parengtos skaitymo knygos pagal skirtingus kalbos mokėjimo lygius. skaityti »