Pasaulio lietuvių bendruomenė buriasi VDU

Publikuota: 2013 m. liepos 16 d. antradienis

Vytauto Didžiojo universitete vykstančiame kasmečiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime sprendžiami aktualiausi su lietuvybės išsaugojimu susiję klausimai, verda diskusijos, sutvirtinami seni ir kuriami nauji svarbūs ryšiai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavimai vyksta kasmet, tačiau pirmąsyk toks išeivijos aktyviausių visuomenininkų susibūrimas rengiamas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Pasak PLB valdybos pirmininkės Danguolės Navickienės, Laikinoji sostinė pasirinkta anaiptol ne atsitiktinai. „Norėjome užmegzti kuo daugiau ryšių, tad šiemet nutarėme ne tik PLB kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimą, bet ir kultūrinį renginį – koncertą, skirtą Pasaulio lietuvių vienybės dienai ir garsiųjų lietuvių lakūnų skrydžio per Atlantą 80-ajam jubiliejui paminėti – suruošti Kaune. Čia mes mažiau žinomi nei Vilniuje, nes iki šiol visi PLB renginiai dažniausiai vykdavo sostinėje,“ – pasakojo D. Navickienė.

Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, PLB atstovų suvažiavimas – svarbiausias metų renginys. „Tai ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatoma, kas buvo nuveikta per pastaruosius metus. Tai puiki proga pabendrauti su skirtingų šalių pirmininkais, išsiaiškinti opiausias problemas. Pavyzdžiui, šiemet bene aktualiausios temos yra susijusios su švietimu, tačiau bus analizuojami ir pilietybės klausimai, keliamos diskusijos, kas yra tikras lietuvis, kaip išlaikyti ir puoselėti lietuvišką tapatybę svetur,“ – teigė V. Bandis.

„Jei esi tokioje organizacijoje, svarbu ne tik žinoti jos tikslus, bet ir jausti bendrą filosofiją, turėti galimybę ne tik laiškais, bet ir gyvai dalintis idėjomis, – teigė D. Navickienė. – Šiandien dienotvarkėje numatytas netgi seminaras, kurio metu bus diskutuojama, kaip efektyviai vadovauti krašto Lietuvių bendruomenei. Susitikimo metu mes ne tik stengiamės iškelti bendrus tikslus, bet ir ieškoti rezultatyvių būdų tuos tikslus įgyvendinti“.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkas ir PLB Jaunimo reikalų komisijos pirmininkas Kęstas Pikūnas teigia, kad būtent metiniame suvažiavime paaiškėja, kokie iškeliami prioritetai ir kaip įsivaizduojamas tolimesnis darbas. „Deja, čia atvyksta nedaug jaunimo, tačiau priežastys akivaizdžios – visgi daug ką lemia pinigai. Ne kiekvienam paprasta kelioms dienoms atvykti į Lietuvą pasiklausyti diskusijų ar pasisakymų, kurie, bet kokiu atveju, vėliau jiems bus perpasakoti,“ – teigė K. Pikūnas.

Kaip vieną aktualiausių klausimų PLJS pirmininkas minėjo siekį į organizaciją pritraukti jaunimą ir jį ten išlaikyti. Tai nėra lengva, nes dažnai šiai visuomeninei organizacijai pritrūksta resursų. Pasak K. Pikūno, būtina kurti pridėtinę vertę ir taip siekti šiuos jaunus žmones išlaikyti kartu. „PLJS veikia keturiasdešimtyje valstybių, tačiau nėra vieno teisingo recepto, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, Danijos jaunimui svarbiausia profesinis tobulėjimas, tuo tarpu Malaizijoje jaunimas tiesiog nori būti kartu, siekia bendrumo jausmo. JAV situacija dar sudėtingesnė – ten prioritetai skirtingi kiekvienai kartai. Yra subtilių dalykų, kurių nežinant, nepavyks nieko pasiekti. Nors kiekviena šalis labai skirtinga, svarbiausias visus vienijantis dalykas – noras bendrauti. Deja, tai ir labiausiai nuvertinamas dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Bendravimas gali būti labai įvairus: per šokį, seminarus, konferencijas. Kiekvienas ras ir pasiims tai, ko jam labiausiai reikia. Dėl to tokia organizacija privalo būti labai spalvinga ir siūlyti įvairių veiklų, o tai labai sudėtinga pasiekti,“ – pasakojo K. Pikūnas.

Gausus atstovų būrys iš Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Islandijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos šurmuliuoja Vytauto Didžiojo universitete, siekiančiame tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ (PLU) buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

PLU taip pat talkins Pasaulio lietuvių bendruomenei ir kito išskirtinio projekto įgyvendinime. Liepos 17 d., trečiadienį, 18 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (Laisvės al. 91) vyks nemokamas koncertas, skirtas Pasaulio lietuvių vienybės dienai bei transatlantinio skrydžio metinėms. Šiame renginyje rinksis dalyviai ir žiūrovai iš viso pasaulio.

Šventinę programą atliks arti šimto išeivijos lietuvių – profesionalų bei saviveiklininkų, kolektyvų ir pavienių muzikų, šokėjų, dainininkų bei skaitovų – iš 9 užsienio šalių: Airijos, Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei Vokietijos.

Šaltinis: vdu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

MRU dalyvaus Vilniaus knygų mugėje

Mykolo Romerio universitetas vasario 19–22 dienomis dalyvaus Vilniaus knygų mugėje ir kvies aplankyti MRU Leidybos stendą 3 parodų salėje Lietuvos parodų centre „Litexpo“. skaityti »

Lietuvos bankas kviečia moksleivius papasakoti savo kišenpinigių istoriją

Artėjant Vaikų finansinio švietimo savaitei, Lietuvos bankas skelbia kūrybinį konkursą moksleiviams „Mano kišenpinigių istorija“. Vaikai kviečiami dalytis savo patirtimi, ką galima nuveikti sumaniai taupant kišenpinigius. skaityti »

Popieriniai dienynai – nykstanti rūšis

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, beveik 86 % Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų nebenaudoja popierinių dienynų. Todėl galima drąsiai teigti, kad informacinės technologijos yra neatsiejama moderniosios mokyklos dalis. skaityti »

Vilniaus universiteto rektoriaus posto siekia šeši kandidatai

Vilniaus universiteto Centrinėje rinkimų komisijoje buvo užregistruoti šeši asmenys, norintys eiti didžiausio Lietuvos universiteto rektoriaus pareigas. skaityti »

KTU magistro programa „Edukacinės technologijos“ gavo tarptautinį įvertinimą

Kauno technologijos universiteto (KTU) magistro studijų programa „Edukacinės technologijos“ tarptautinio vertinimo metu gavo patį aukščiausią įvertinimą – surinko 24 balus iš tiek pat galimų. skaityti »

Prasidėjo mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“

Vasario 5–7 d. LITEXPO parodų centre Vilniuje moksleivių laukia tradicinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Ją atidarė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas bei švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. skaityti »

Garsūs žmonės teigia – studijuoti tikrai verta

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO atsidaro tarptautinė paroda „Studijos“. Trylika metų organizuojama paroda siekia supažindinti su studijomis Lietuvoje ir užsienyje, su reikalingiausiomis ir naujausiomis profesijomis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuotėmis ir savanoryste. skaityti »

LEU Lietuvos universitetų rektoriai diskutavo dėl atsakingesnio abiturientų požiūrio dėl studijų pasirinkimo

Kol moksleiviai „Aukštųjų mokyklų mugėje 2015“ domėjosi, kurią aukštąją mokyklą rinktis, š. m. sausio mėn. 30 d. Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU), vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. skaityti »

VGTU taps žaliuoju universitetu

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senatas patvirtino Žaliojo universiteto koncepciją, kuria siekiama prisidėti prie darnios visuomenės plėtros modernizuojant ir plėtojant turimos bei planuojamos infrastruktūros valdymą bei skiriant ypatingą dėmesį atsakingam ir racionaliam gamtinių išteklių naudojimui. skaityti »

Savo jėgas informacinių technologijų studentai išbandė robotikos srityje

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai, padedami dėstytojo Lino Būtėno, sukonstravo ir suprogramavo robotą platformą, mokančią priimti sprendimus. skaityti »