Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), intensyviai dirbanti kuriant į pasaulinį lygį orientuotą, atvirą ir palankią mokslui vystytis aplinką, baigė įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kurio metu buvo suburtas mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklas, sustiprinta jaunųjų mokslininkų bendruomenė, viešai aptartas ne vienas mokslo ir mokslo politikos Lietuvoje klausimas.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), intensyviai dirbanti kuriant į pasaulinį lygį orientuotą, atvirą ir palankią mokslui vystytis aplinką, baigė įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kurio metu buvo suburtas mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklas, sustiprinta jaunųjų mokslininkų bendruomenė, viešai aptartas ne vienas mokslo ir mokslo politikos Lietuvoje klausimas.
Sukurtos tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų bendruomenės tikslas – padėti kelti motyvaciją vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus, taip pat – gauti tikslesnės informacijos apie Lietuvos mokslo įstaigose vykstančius procesus. Pasak projekto įgyvendintojų, per dvejus metus, kol buvo vykdomas projektas, diskusijos dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos įgavo ženkliai didesnį pagreitį.
„Galima drąsiai teigti, kad besibaigiant projektui jaunųjų mokslininkų bendruomenė yra pastebimai glaudesnė, gebanti aktyviau kalbėtis ir vieningai nacionaliniu lygmeniu kelti jai rūpimus klausimus. Sprendimus dėl Lietuvos mokslo sistemos priimantys asmenys tai žino. Per dvejus metus sukėlėme diskusijas ne vienu opiu klausimu. Šios diskusijos buvo itin aktualios ir dėl aktyvesnės mokslo ir inovacijų politikos,“ – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.
LJMS teigimu, suburto tinklo bendradarbiavimas ir nuosekli situacijos stebėsena leidžia ne tik identifikuoti svarbiausias problemas ir imtis iniciatyvų joms šalinti, bet ir padeda kurti tokią Lietuvos mokslo sistemą, kuri būtų patraukli jauniems mokslininkams ir kitiems tyrėjams. Iki šiol toks tinklinis stebėsenos modelis Lietuvoje nebuvo taikytas. Jo rezultatai buvo analizuojami ir kartu su pasiūlymais bei gerąja patirtimi buvo pristatomi mokslo ir studijų institucijoms bei visuomenei.
„Įvairiapusis keitimasis informacija bei žiniomis, bendravimas ir bendradarbiavimas yra būtinieji mokslo pasaulio plėtros elementai. Nuolat siekiame, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jie būtų suvokiami kaip konstanta. Įstatyminė bazė bei finansiniai svertai neabejotinai yra svarbūs mokslo valdymo įrankiai, bet jie savaime negarantuoja kokybiškų studijų ir mokslinių tyrimų. Mūsų misija yra akylai stebėti, kokį poveikį turi instituciniai pokyčiai ir įvertinti, kiek jie prisideda prie mokslininkų skatinimo bendradarbiaujant vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, kurie savo verte garsintų Lietuvą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje“, - teigia projektą koordinavęs dr. Tomas Žalandauskas.
Projekto metu taip pat surengtos 2 nacionalinės ir 2 tarptautinės mokslo politikos aktualijoms skirtos konferencijos, surengtos „Idėjų kalvės“ stovyklos, sukurta informacinė sistema, surengti neformalaus jaunųjų mokslininkų mokymo seminarai, surengtos 80 viešų diskusijų. Jose buvo nagrinėjamos aktualios mokslo, mokslo ir inovacijų politikos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir kitos problemos. Pasak dr. V.Petrikaitės, suburtas tinklas tęs darbą ir pasibaigus projektui.