Pasibaigus projektui – aktyvesnės diskusijos ir stipresnė jaunųjų mokslininkų bendruomenė

Publikuota: 2012 m. kovo 30 d. penktadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), intensyviai dirbanti kuriant į pasaulinį lygį orientuotą, atvirą ir palankią mokslui vystytis aplinką, baigė įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą, kurio metu buvo suburtas mokslo ir studijų institucijose dirbančių mokslininkų tinklas, sustiprinta jaunųjų mokslininkų bendruomenė, viešai aptartas ne vienas mokslo ir mokslo politikos Lietuvoje klausimas.

Sukurtos tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų bendruomenės tikslas – padėti kelti motyvaciją vykdyti aukštos kokybės mokslinius tyrimus, taip pat – gauti tikslesnės informacijos apie Lietuvos mokslo įstaigose vykstančius procesus. Pasak projekto įgyvendintojų, per dvejus metus, kol buvo vykdomas projektas, diskusijos dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos įgavo ženkliai didesnį pagreitį.

„Galima drąsiai teigti, kad besibaigiant projektui jaunųjų mokslininkų bendruomenė yra pastebimai glaudesnė, gebanti aktyviau kalbėtis ir vieningai nacionaliniu lygmeniu kelti jai rūpimus klausimus. Sprendimus dėl Lietuvos mokslo sistemos priimantys asmenys tai žino. Per dvejus metus sukėlėme diskusijas ne vienu opiu klausimu. Šios diskusijos buvo itin aktualios ir dėl aktyvesnės mokslo ir inovacijų politikos,“ – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.

LJMS teigimu, suburto tinklo bendradarbiavimas ir nuosekli situacijos stebėsena leidžia ne tik identifikuoti svarbiausias problemas ir imtis iniciatyvų joms šalinti, bet ir padeda kurti tokią Lietuvos mokslo sistemą, kuri būtų patraukli jauniems mokslininkams ir kitiems tyrėjams. Iki šiol toks tinklinis stebėsenos modelis Lietuvoje nebuvo taikytas. Jo rezultatai buvo analizuojami ir kartu su pasiūlymais bei gerąja patirtimi buvo pristatomi mokslo ir studijų institucijoms bei visuomenei.

„Įvairiapusis keitimasis informacija bei žiniomis, bendravimas ir bendradarbiavimas yra būtinieji mokslo pasaulio plėtros elementai. Nuolat siekiame, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jie būtų suvokiami kaip konstanta. Įstatyminė bazė bei finansiniai svertai neabejotinai yra svarbūs mokslo valdymo įrankiai, bet jie savaime negarantuoja kokybiškų studijų ir mokslinių tyrimų. Mūsų misija yra akylai stebėti, kokį poveikį turi instituciniai pokyčiai ir įvertinti, kiek jie prisideda prie mokslininkų skatinimo bendradarbiaujant vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, kurie savo verte garsintų Lietuvą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje“, - teigia projektą koordinavęs dr. Tomas Žalandauskas.

Projekto metu taip pat surengtos 2 nacionalinės ir 2 tarptautinės mokslo politikos aktualijoms skirtos konferencijos, surengtos „Idėjų kalvės“ stovyklos, sukurta informacinė sistema, surengti neformalaus jaunųjų mokslininkų mokymo seminarai, surengtos 80 viešų diskusijų. Jose buvo nagrinėjamos aktualios mokslo, mokslo ir inovacijų politikos, mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir kitos problemos. Pasak dr. V.Petrikaitės, suburtas tinklas tęs darbą ir pasibaigus projektui.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »