Pasibaigusi brandos egzaminų sesija buvo dosni šimtukų

Publikuota: 2013 m. liepos 18 d. ketvirtadienis

Šių metų brandos egzaminų sesija pasižymėjo dvigubai išaugusiu šimtukų skaičiumi, teigia sesijos rezultatus apibendrinęs Nacionalinis egzaminų centras. Nuo ankstesnių metų sesijų pastaroji skyrėsi dviem reikšmingomis naujovėmis: pirmą kartą surengtu bendru lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu visų mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo mokomosios kalbos ir kriteriniu egzaminų vertinimu.

„Šiais metais pirmą kartą nuo valstybinių egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje, kaip anksčiau. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Pirmą kartą taikytas kriterinis egzaminų vertinimo būdas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai besimokantiems“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Iš viso aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo daugiau nei 1,5 tūkst. mokinių. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Šiemet keturi abiturientai šimtukais išlaikė po penkis egzaminus, pernai tokių laimėjimų nebuvo.

Geriausiai šiųmetiniams abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą: po šimtą balų surinko 5,6 proc. visų laikiusiųjų.

Visus egzaminus išlaikė daugiau nei 90 proc. abiturientų. Itin gerais išlaikymo rodikliais pasižymėjo vokiečių (99 proc.), rusų (99 proc.), anglų (98, 7 proc.) kalbų, taip pat chemijos (97, 8 proc.) valstybiniai brandos egzaminai.

Gerus rezultatus parodė laikiusieji valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Pirmą kartą surengtą bendrą egzaminą išlaikė panašus skaičius mokinių tiek iš mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomąja kalba: 90,19 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 88,83 proc. besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Dalis mokinių iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis parašė didesnės apimties rašinius nei jiems buvo nustatyta. Didesnės apimties darbus parašė mokiniai, kurie gavo gerus arba labai gerus įvertinimus.

Per artimiausius mėnesius specialistai atliks detalią darbų analizę, įvertins šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus ir pateiks išvadas bei siūlymus dėl 2014 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos ir vertinimo normų.
Daugiausiai kandidatų neišlaikė informacinių technologijų egzamino – 17,5 proc. NEC atliko užduoties ir rezultatų statistinę analizę. Beveik trečdalio egzamino neišlaikiusiųjų pirmo mokslo metų pusmečio IT dalyko įvertinimai buvo nuo 3 iki 6. Tuo tarpu 100 balų įvertinimus gavusių kandidatų įvertinimai pirmajame mokslo metų pusmetyje buvo 9 arba 10.
Nepriklausomi informacinių technologijų dalyko specialistai patvirtino, kad egzamino struktūra, užduočių tipai ir turinys atitinka egzamino programą. Kad egzamino užduotis buvo įveikiama, parodė nemažas 100 balų surinkusių mokinių procentas: aukščiausius įvertinimus gavo 2,4 proc. laikiusiųjų.

Liepos 17 d. Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas patvirtins galutinius fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, užsienio kalbos (rusų) valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Preliminariais duomenimis, bendras apeliacijų skaičius šiemet panašus kaip praėjusiais metais: šiemet sulaukta 1339, tuo tarpu pernai – 1466 apeliacijų.

Pasak NEC direktorės Saulės Vingelienės, šiemet išplėstos galimybės kandidatams NEC duomenų bazėje susipažinti su savo atliktais ir nuskenuotais valstybinių brandos egzamino darbais. Pernai galima buvo susipažinti su anglų kalbos ir geografijos, šiemet – ir kitų užsienio kalbų, matematikos, chemijos, biologijos, fizikos, istorijos.

Brandos egzaminus šiemet laikė daugiau nei 38 tūkst. kandidatų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Pirmą kartą nuo 2008 m. keliami mokslininkų atlyginimai

Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. skaityti »

Vilniaus universitetas pateikė savo kandidatus-ekspertus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. skaityti »

Seimas siūlo Vyriausybei parengti siūlymus dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo

Seimas, 74 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir 2 susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“. skaityti »

Naujoje knygoje – patarimai, kaip bendrauti su specialiųjų poreikių vaikais

Gruodžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta Maly Danino knyga „Vesk savo vaiką į sėkmę“. skaityti »

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastatas pasitinka atnaujintais fasadais

Po aštuonerius metus trukusių fasadų tvarkybos darbų Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastatas pasitinka lankytojus pastebimai atnaujintas ir tuo pačiu metu ─ išlaikęs autentišką architektūrinę vertę. skaityti »

Rektorių konferencijos prezidentu išrinktas VDU rektorius Juozas Augutis

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje dvi kadencijas prezidento pareigose dirbęs VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas regalijas perdavė Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui prof. Juozui Augučiui. skaityti »

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį

Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui. skaityti »

VU mokslininkas įvertintas už indėlį į inovatyvaus metodo sukūrimą

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanui profesoriui Vytautui Balevičiui Majamyje (JAV) vykusiame kongrese įteiktas garbingas apdovanojimas – Tarptautinės pažangiųjų medžiagų asociacijos (IAAM) medalis. skaityti »

ŠMM ir verslas sutaria dėl švietimo sistemoje būtinų pokyčių

Mokytojų rengimas, mokymo programų atnaujinimas, profesinis orientavimas, neformalus ugdymas, švietimo iššūkiai regionuose, glaudesnis verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas – šias temas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis aptarė su naująja švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. skaityti »

LEU ir VDU atstovai Vilniuje aptarė universitetų jungties procesus

2016 m. gruodžio 13 d. Vilniuje vyko Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovų susitikimas dėl universitetų jungties. skaityti »