Pasibaigusi brandos egzaminų sesija buvo dosni šimtukų

Publikuota: 2013 m. liepos 18 d. ketvirtadienis

Šių metų brandos egzaminų sesija pasižymėjo dvigubai išaugusiu šimtukų skaičiumi, teigia sesijos rezultatus apibendrinęs Nacionalinis egzaminų centras. Nuo ankstesnių metų sesijų pastaroji skyrėsi dviem reikšmingomis naujovėmis: pirmą kartą surengtu bendru lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu visų mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo mokomosios kalbos ir kriteriniu egzaminų vertinimu.

„Šiais metais pirmą kartą nuo valstybinių egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje, kaip anksčiau. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Pirmą kartą taikytas kriterinis egzaminų vertinimo būdas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai besimokantiems“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Iš viso aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo daugiau nei 1,5 tūkst. mokinių. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Šiemet keturi abiturientai šimtukais išlaikė po penkis egzaminus, pernai tokių laimėjimų nebuvo.

Geriausiai šiųmetiniams abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą: po šimtą balų surinko 5,6 proc. visų laikiusiųjų.

Visus egzaminus išlaikė daugiau nei 90 proc. abiturientų. Itin gerais išlaikymo rodikliais pasižymėjo vokiečių (99 proc.), rusų (99 proc.), anglų (98, 7 proc.) kalbų, taip pat chemijos (97, 8 proc.) valstybiniai brandos egzaminai.

Gerus rezultatus parodė laikiusieji valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Pirmą kartą surengtą bendrą egzaminą išlaikė panašus skaičius mokinių tiek iš mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomąja kalba: 90,19 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 88,83 proc. besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Dalis mokinių iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis parašė didesnės apimties rašinius nei jiems buvo nustatyta. Didesnės apimties darbus parašė mokiniai, kurie gavo gerus arba labai gerus įvertinimus.

Per artimiausius mėnesius specialistai atliks detalią darbų analizę, įvertins šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus ir pateiks išvadas bei siūlymus dėl 2014 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos ir vertinimo normų.
Daugiausiai kandidatų neišlaikė informacinių technologijų egzamino – 17,5 proc. NEC atliko užduoties ir rezultatų statistinę analizę. Beveik trečdalio egzamino neišlaikiusiųjų pirmo mokslo metų pusmečio IT dalyko įvertinimai buvo nuo 3 iki 6. Tuo tarpu 100 balų įvertinimus gavusių kandidatų įvertinimai pirmajame mokslo metų pusmetyje buvo 9 arba 10.
Nepriklausomi informacinių technologijų dalyko specialistai patvirtino, kad egzamino struktūra, užduočių tipai ir turinys atitinka egzamino programą. Kad egzamino užduotis buvo įveikiama, parodė nemažas 100 balų surinkusių mokinių procentas: aukščiausius įvertinimus gavo 2,4 proc. laikiusiųjų.

Liepos 17 d. Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas patvirtins galutinius fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, užsienio kalbos (rusų) valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Preliminariais duomenimis, bendras apeliacijų skaičius šiemet panašus kaip praėjusiais metais: šiemet sulaukta 1339, tuo tarpu pernai – 1466 apeliacijų.

Pasak NEC direktorės Saulės Vingelienės, šiemet išplėstos galimybės kandidatams NEC duomenų bazėje susipažinti su savo atliktais ir nuskenuotais valstybinių brandos egzamino darbais. Pernai galima buvo susipažinti su anglų kalbos ir geografijos, šiemet – ir kitų užsienio kalbų, matematikos, chemijos, biologijos, fizikos, istorijos.

Brandos egzaminus šiemet laikė daugiau nei 38 tūkst. kandidatų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »