Pasibaigusi brandos egzaminų sesija buvo dosni šimtukų

Publikuota: 2013 m. liepos 18 d. ketvirtadienis

Šių metų brandos egzaminų sesija pasižymėjo dvigubai išaugusiu šimtukų skaičiumi, teigia sesijos rezultatus apibendrinęs Nacionalinis egzaminų centras. Nuo ankstesnių metų sesijų pastaroji skyrėsi dviem reikšmingomis naujovėmis: pirmą kartą surengtu bendru lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu visų mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo mokomosios kalbos ir kriteriniu egzaminų vertinimu.

„Šiais metais pirmą kartą nuo valstybinių egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje, kaip anksčiau. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Pirmą kartą taikytas kriterinis egzaminų vertinimo būdas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai besimokantiems“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Iš viso aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo daugiau nei 1,5 tūkst. mokinių. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Šiemet keturi abiturientai šimtukais išlaikė po penkis egzaminus, pernai tokių laimėjimų nebuvo.

Geriausiai šiųmetiniams abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą: po šimtą balų surinko 5,6 proc. visų laikiusiųjų.

Visus egzaminus išlaikė daugiau nei 90 proc. abiturientų. Itin gerais išlaikymo rodikliais pasižymėjo vokiečių (99 proc.), rusų (99 proc.), anglų (98, 7 proc.) kalbų, taip pat chemijos (97, 8 proc.) valstybiniai brandos egzaminai.

Gerus rezultatus parodė laikiusieji valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Pirmą kartą surengtą bendrą egzaminą išlaikė panašus skaičius mokinių tiek iš mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomąja kalba: 90,19 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 88,83 proc. besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Dalis mokinių iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis parašė didesnės apimties rašinius nei jiems buvo nustatyta. Didesnės apimties darbus parašė mokiniai, kurie gavo gerus arba labai gerus įvertinimus.

Per artimiausius mėnesius specialistai atliks detalią darbų analizę, įvertins šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus ir pateiks išvadas bei siūlymus dėl 2014 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos ir vertinimo normų.
Daugiausiai kandidatų neišlaikė informacinių technologijų egzamino – 17,5 proc. NEC atliko užduoties ir rezultatų statistinę analizę. Beveik trečdalio egzamino neišlaikiusiųjų pirmo mokslo metų pusmečio IT dalyko įvertinimai buvo nuo 3 iki 6. Tuo tarpu 100 balų įvertinimus gavusių kandidatų įvertinimai pirmajame mokslo metų pusmetyje buvo 9 arba 10.
Nepriklausomi informacinių technologijų dalyko specialistai patvirtino, kad egzamino struktūra, užduočių tipai ir turinys atitinka egzamino programą. Kad egzamino užduotis buvo įveikiama, parodė nemažas 100 balų surinkusių mokinių procentas: aukščiausius įvertinimus gavo 2,4 proc. laikiusiųjų.

Liepos 17 d. Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas patvirtins galutinius fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, užsienio kalbos (rusų) valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Preliminariais duomenimis, bendras apeliacijų skaičius šiemet panašus kaip praėjusiais metais: šiemet sulaukta 1339, tuo tarpu pernai – 1466 apeliacijų.

Pasak NEC direktorės Saulės Vingelienės, šiemet išplėstos galimybės kandidatams NEC duomenų bazėje susipažinti su savo atliktais ir nuskenuotais valstybinių brandos egzamino darbais. Pernai galima buvo susipažinti su anglų kalbos ir geografijos, šiemet – ir kitų užsienio kalbų, matematikos, chemijos, biologijos, fizikos, istorijos.

Brandos egzaminus šiemet laikė daugiau nei 38 tūkst. kandidatų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »