Pasibaigusi brandos egzaminų sesija buvo dosni šimtukų

Publikuota: 2013 m. liepos 18 d. ketvirtadienis

Šių metų brandos egzaminų sesija pasižymėjo dvigubai išaugusiu šimtukų skaičiumi, teigia sesijos rezultatus apibendrinęs Nacionalinis egzaminų centras. Nuo ankstesnių metų sesijų pastaroji skyrėsi dviem reikšmingomis naujovėmis: pirmą kartą surengtu bendru lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu visų mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo mokomosios kalbos ir kriteriniu egzaminų vertinimu.

„Šiais metais pirmą kartą nuo valstybinių egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje, kaip anksčiau. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Pirmą kartą taikytas kriterinis egzaminų vertinimo būdas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai besimokantiems“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Iš viso aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo daugiau nei 1,5 tūkst. mokinių. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Šiemet keturi abiturientai šimtukais išlaikė po penkis egzaminus, pernai tokių laimėjimų nebuvo.

Geriausiai šiųmetiniams abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą: po šimtą balų surinko 5,6 proc. visų laikiusiųjų.

Visus egzaminus išlaikė daugiau nei 90 proc. abiturientų. Itin gerais išlaikymo rodikliais pasižymėjo vokiečių (99 proc.), rusų (99 proc.), anglų (98, 7 proc.) kalbų, taip pat chemijos (97, 8 proc.) valstybiniai brandos egzaminai.

Gerus rezultatus parodė laikiusieji valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Pirmą kartą surengtą bendrą egzaminą išlaikė panašus skaičius mokinių tiek iš mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomąja kalba: 90,19 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 88,83 proc. besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Dalis mokinių iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis parašė didesnės apimties rašinius nei jiems buvo nustatyta. Didesnės apimties darbus parašė mokiniai, kurie gavo gerus arba labai gerus įvertinimus.

Per artimiausius mėnesius specialistai atliks detalią darbų analizę, įvertins šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus ir pateiks išvadas bei siūlymus dėl 2014 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos ir vertinimo normų.
Daugiausiai kandidatų neišlaikė informacinių technologijų egzamino – 17,5 proc. NEC atliko užduoties ir rezultatų statistinę analizę. Beveik trečdalio egzamino neišlaikiusiųjų pirmo mokslo metų pusmečio IT dalyko įvertinimai buvo nuo 3 iki 6. Tuo tarpu 100 balų įvertinimus gavusių kandidatų įvertinimai pirmajame mokslo metų pusmetyje buvo 9 arba 10.
Nepriklausomi informacinių technologijų dalyko specialistai patvirtino, kad egzamino struktūra, užduočių tipai ir turinys atitinka egzamino programą. Kad egzamino užduotis buvo įveikiama, parodė nemažas 100 balų surinkusių mokinių procentas: aukščiausius įvertinimus gavo 2,4 proc. laikiusiųjų.

Liepos 17 d. Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas patvirtins galutinius fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, užsienio kalbos (rusų) valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Preliminariais duomenimis, bendras apeliacijų skaičius šiemet panašus kaip praėjusiais metais: šiemet sulaukta 1339, tuo tarpu pernai – 1466 apeliacijų.

Pasak NEC direktorės Saulės Vingelienės, šiemet išplėstos galimybės kandidatams NEC duomenų bazėje susipažinti su savo atliktais ir nuskenuotais valstybinių brandos egzamino darbais. Pernai galima buvo susipažinti su anglų kalbos ir geografijos, šiemet – ir kitų užsienio kalbų, matematikos, chemijos, biologijos, fizikos, istorijos.

Brandos egzaminus šiemet laikė daugiau nei 38 tūkst. kandidatų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Ateities vizija – išmanusis daiktų tinklas

Skaitmeninės informacijos srautus didina ir žmogaus noras lengvinti savo kasdieninius darbus tiek buityje, tiek darbinėje aplinkoje. Tokiam žmogaus poreikiui patenkinti yra „įdarbinami“ daiktai – pradedant nuo avalynės, papuošalų, aksesuarų iki įvairių elektroninių prietaisų ir įrenginių. skaityti »

Geresnės kokybės keliams – VGTU mokslininkų išradimas

Provėžos ir duobės Lietuvos keliuose kelia galvos skausmą ne vienam vairuotojui – šią problemą spręsti žada Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, sukūrę analogų Lietuvoje neturintį ilgalaikėms statinėms apkrovoms atsparų asfalto mišinį. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams bus įteiktos vardinės LR prezidentų stipendijos

Rugsėjo 6 d. 13 val. švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įteiks vardines LR prezidentų stipendijas geriausiems Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. skaityti »

Jaunuoliai iš Lietuvos užsimojo užauginti augalą Mėnulyje

Ambicingų jaunuolių grupė iš Lietuvos, siekdama ateityje aprūpinti kosmonautus šviežiu maistu, užsimojo įgyvendinti tai, ko dar niekam pasaulyje nėra pavykę, – mažytėje biologinio modulio laboratorijoje užauginti pirmąjį augalą Mėnulyje! skaityti »

Turi žinoti visi studentai: 5 patarimai, kaip mokytis

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso. skaityti »

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Pažangiausios lietuvių technologijos varžosi dėl apdovanojimų

Lietuviai nesnaudžia ir kuria mokslo inovacijomis pagrįstus produktus, kurie neretai yra geriau žinomi globalioje rinkoje nei vietinėje. Lietuvos verslo konfederacijos ir portalo „Delfi“ rengiamuose apdovanojimuose bus išrinkta „Metų technologija 2016“. skaityti »

Kauno gimnazijai – Valdo Adamkaus vardas

Rugsėjo 1 dieną Kauno šv. Pranciškaus gimnazijai iškilmingai suteiktas prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos vardas. Vardo suteikimo ceremonijoje ir pavadinimo lentos atidengime dalyvavo ir pats kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus. skaityti »

Apie IT raštingumą mokyklose: reikia susiimti

Airija, Danija, Izraelis ar Pietų Korėja skaičiuoja, kad apie pusę ekonomikos augimo yra susiję su informacijos technologijomis. Viena to priežasčių – ir IT raštingumas, kurį plėtojant Lietuvai reikia rimtai susiimti, perspėja ekonomistai ir IT rinkos dalyviai. skaityti »

Prezidentė pasveikino mokinius ir mokytojus su Mokslo ir žinių diena

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuoširdžiai pasveikino visus šalies mokinius ir mokytojus Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos – proga. skaityti »