Pasibaigusi brandos egzaminų sesija buvo dosni šimtukų

Publikuota: 2013 m. liepos 18 d. ketvirtadienis

Šių metų brandos egzaminų sesija pasižymėjo dvigubai išaugusiu šimtukų skaičiumi, teigia sesijos rezultatus apibendrinęs Nacionalinis egzaminų centras. Nuo ankstesnių metų sesijų pastaroji skyrėsi dviem reikšmingomis naujovėmis: pirmą kartą surengtu bendru lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu visų mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo mokomosios kalbos ir kriteriniu egzaminų vertinimu.

„Šiais metais pirmą kartą nuo valstybinių egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje, kaip anksčiau. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Pirmą kartą taikytas kriterinis egzaminų vertinimo būdas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai besimokantiems“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Iš viso aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo daugiau nei 1,5 tūkst. mokinių. Tai dvigubai daugiau nei pernai. Šiemet keturi abiturientai šimtukais išlaikė po penkis egzaminus, pernai tokių laimėjimų nebuvo.

Geriausiai šiųmetiniams abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą: po šimtą balų surinko 5,6 proc. visų laikiusiųjų.

Visus egzaminus išlaikė daugiau nei 90 proc. abiturientų. Itin gerais išlaikymo rodikliais pasižymėjo vokiečių (99 proc.), rusų (99 proc.), anglų (98, 7 proc.) kalbų, taip pat chemijos (97, 8 proc.) valstybiniai brandos egzaminai.

Gerus rezultatus parodė laikiusieji valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Pirmą kartą surengtą bendrą egzaminą išlaikė panašus skaičius mokinių tiek iš mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomąja kalba: 90,19 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 88,83 proc. besimokusių mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Dalis mokinių iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis parašė didesnės apimties rašinius nei jiems buvo nustatyta. Didesnės apimties darbus parašė mokiniai, kurie gavo gerus arba labai gerus įvertinimus.

Per artimiausius mėnesius specialistai atliks detalią darbų analizę, įvertins šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatus ir pateiks išvadas bei siūlymus dėl 2014 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos ir vertinimo normų.
Daugiausiai kandidatų neišlaikė informacinių technologijų egzamino – 17,5 proc. NEC atliko užduoties ir rezultatų statistinę analizę. Beveik trečdalio egzamino neišlaikiusiųjų pirmo mokslo metų pusmečio IT dalyko įvertinimai buvo nuo 3 iki 6. Tuo tarpu 100 balų įvertinimus gavusių kandidatų įvertinimai pirmajame mokslo metų pusmetyje buvo 9 arba 10.
Nepriklausomi informacinių technologijų dalyko specialistai patvirtino, kad egzamino struktūra, užduočių tipai ir turinys atitinka egzamino programą. Kad egzamino užduotis buvo įveikiama, parodė nemažas 100 balų surinkusių mokinių procentas: aukščiausius įvertinimus gavo 2,4 proc. laikiusiųjų.

Liepos 17 d. Valstybinių brandos egzaminų įvertinimų apeliacinis komitetas patvirtins galutinius fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, užsienio kalbos (rusų) valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Preliminariais duomenimis, bendras apeliacijų skaičius šiemet panašus kaip praėjusiais metais: šiemet sulaukta 1339, tuo tarpu pernai – 1466 apeliacijų.

Pasak NEC direktorės Saulės Vingelienės, šiemet išplėstos galimybės kandidatams NEC duomenų bazėje susipažinti su savo atliktais ir nuskenuotais valstybinių brandos egzamino darbais. Pernai galima buvo susipažinti su anglų kalbos ir geografijos, šiemet – ir kitų užsienio kalbų, matematikos, chemijos, biologijos, fizikos, istorijos.

Brandos egzaminus šiemet laikė daugiau nei 38 tūkst. kandidatų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »