Pasiekus nanomastelį – netikėtas rezonatorių elgesys

Publikuota: 2011 m. gegužės 18 d. trečiadienis

Nors daugelio mechaninių rezonatorių svyravimų amplitudės mažėjimas, arba gesimas, vyksta pagal tiesinį dėsnį, vis dėlto Katalonų nanotechnologijų instituto (Ispanija) mokslininkai teigia atradę, jog rezonatoriai, pagaminti iš grafeno ir mažyčių anglies nanovamzdelių, pasižymi netiesiniu gesimu.

Straipsnyje, išspausdintame prestižiniame žurnale „Nature Nanotechnology“, profesorius Adrianas Bachtoldas (Adrian Bachtold) ir jo vadovaujama tyrėjų grupė aprašo, kaip jie pagamino nanomastelinius rezonatorius iš mažyčių grafeno lakštų ir anglies nanovamzdelių.

Iki šiol tyrinėjant visus mechaninius rezonatorius – nuo kelių metrų iki keliasdešimties nanometrų dydžio – virpesių gesimas visada pasižymėjo nesunkiai nuspėjamu tiesiniu dėsniu. Tačiau profesoriaus A. Bachtoldo vadovaujama mokslininkų grupė atkreipė dėmesį, kad šis tiesiškai aprašomas gesimas negalioja, kuomet rezonatorių dydis pasiekia ribinį atominį mastelį. Tyrėjams pavyko parodyti, jog netiesinis gesimas ypač būdingas nanovamzdelių ir grafeno pagrindo rezonatoriams. Ši rezonatorių savybė gerokai palengvina signalų stiprinimą bei padidina prietaisų jautrumą.

Naujoji nanomastelinių rezonatorių dinamikos įžvalga turėtų leisti gerokai patobulinti daugybę įrenginių. Jau dabar profesoriaus A. Bachtoldo vadovaujamai mokslininkų grupei pavyko pasiekti naujus rekordus gerinant kokybės faktorių (grafeno rezonatoriai) bei ultrasilpnųjų jėgų aptikimą (nanovamzdelių rezonatoriai).

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »