Pasiekus nanomastelį – netikėtas rezonatorių elgesys

Publikuota: 2011 m. gegužės 18 d. trečiadienis

Nors daugelio mechaninių rezonatorių svyravimų amplitudės mažėjimas, arba gesimas, vyksta pagal tiesinį dėsnį, vis dėlto Katalonų nanotechnologijų instituto (Ispanija) mokslininkai teigia atradę, jog rezonatoriai, pagaminti iš grafeno ir mažyčių anglies nanovamzdelių, pasižymi netiesiniu gesimu.

Straipsnyje, išspausdintame prestižiniame žurnale „Nature Nanotechnology“, profesorius Adrianas Bachtoldas (Adrian Bachtold) ir jo vadovaujama tyrėjų grupė aprašo, kaip jie pagamino nanomastelinius rezonatorius iš mažyčių grafeno lakštų ir anglies nanovamzdelių.

Iki šiol tyrinėjant visus mechaninius rezonatorius – nuo kelių metrų iki keliasdešimties nanometrų dydžio – virpesių gesimas visada pasižymėjo nesunkiai nuspėjamu tiesiniu dėsniu. Tačiau profesoriaus A. Bachtoldo vadovaujama mokslininkų grupė atkreipė dėmesį, kad šis tiesiškai aprašomas gesimas negalioja, kuomet rezonatorių dydis pasiekia ribinį atominį mastelį. Tyrėjams pavyko parodyti, jog netiesinis gesimas ypač būdingas nanovamzdelių ir grafeno pagrindo rezonatoriams. Ši rezonatorių savybė gerokai palengvina signalų stiprinimą bei padidina prietaisų jautrumą.

Naujoji nanomastelinių rezonatorių dinamikos įžvalga turėtų leisti gerokai patobulinti daugybę įrenginių. Jau dabar profesoriaus A. Bachtoldo vadovaujamai mokslininkų grupei pavyko pasiekti naujus rekordus gerinant kokybės faktorių (grafeno rezonatoriai) bei ultrasilpnųjų jėgų aptikimą (nanovamzdelių rezonatoriai).

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »