Paskelbtas konkursas finansuoti podoktorantūros stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose

Publikuota: 2012 m. lapkričio 28 d. trečiadienis

Lietuvos mokslo taryba paskelbė ketvirtą konkursą podoktorantūros stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atlikti. Numatyta finansuoti 50 įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunųjų mokslininkų stažuočių, jų trukmė – iki dvejų metų.

Pretenduoti gali visų mokslo sričių socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sričių mokslininkai, kuriems nuo daktaro laipsnio suteikimo yra praėję ne daugiau kaip treji metai. Priimančiąja institucija gali būti bet kuri Lietuvos aukštoji mokykla, tyrimų institutas, mokslinių tyrimų centras, kitos mokslinius tyrimus vykdančios įstaigos ir įmonės.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus įsitikinęs, kad podoktorantūros stažuotė yra būtinas mokslininko karjeros etapas. „Paprastai doktorantūra vyksta vienoje konkrečioje tyrimų kryptyje, tačiau apgynus disertaciją būtina pradėti naujus savarankiškus tyrimus. Todėl podoktorantūros etapas yra svarbus formuojantis mokslininko akiračiui. Podoktorantūros stažuotė sudaro galimybę vykdyti tokius tyrimus ir gauti lėšų“, – teigia prof. E. Butkus.

Vieneriems metams stažuotojui skiriama iki 83 900 litų. Lėšos paskirstomos tyrėjo bei jo mokslinio vadovo darbo užmokesčiui, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. Užsienio piliečiams bus finansuojama kelionė į Lietuvą ir grįžimas po stažuotės bei padengiamos pragyvenimo išlaidos.

Prof. E. Butkus pastebi, kad didžioji dalis jaunųjų mokslininkų stažuočių metu sugeba pasinaudoti galimybe išvykti trumpalaikių stažuočių žymiuose užsienio mokslo centruose, dalyvauti tarptautinėse ekspedicijose ir rinkti medžiagą užsienio archyvuose, dalyvauti konferencijose, įsisavinti naujas tyrimų metodikas.

Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, didžiausia dalis stažuotojų tokioms išvykoms renkasi Europą: Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Populiarios yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Rusija. Yra atvejų, kai stažuojamasi ir tolimuose kraštuose, pavyzdžiui, Australijoje.

Ankstesni konkursai parodė, jog podoktorantūros stažuotėmis labiausiai domisi tiksliųjų mokslų daktarai. Dvimetėmis podoktorantūros stažuotėmis pasinaudojo arba dar jas tęsia 105 fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių atstovų ir 45 – humanitarinių ir socialinių mokslų sričių daktarų.

Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje organizuojamos pagal 2009 m. pradėtą vykdyti projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. ES lėšomis finansuojamas projektas skirtas trečiosios pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrinėjimus. Per dvejus metus trunkančią stažuotę daktarai įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus ir kelia savo kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »