Paskelbtas konkursas finansuoti podoktorantūros stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose

Publikuota: 2012 m. lapkričio 28 d. trečiadienis

Lietuvos mokslo taryba paskelbė ketvirtą konkursą podoktorantūros stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atlikti. Numatyta finansuoti 50 įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunųjų mokslininkų stažuočių, jų trukmė – iki dvejų metų.

Pretenduoti gali visų mokslo sričių socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sričių mokslininkai, kuriems nuo daktaro laipsnio suteikimo yra praėję ne daugiau kaip treji metai. Priimančiąja institucija gali būti bet kuri Lietuvos aukštoji mokykla, tyrimų institutas, mokslinių tyrimų centras, kitos mokslinius tyrimus vykdančios įstaigos ir įmonės.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus įsitikinęs, kad podoktorantūros stažuotė yra būtinas mokslininko karjeros etapas. „Paprastai doktorantūra vyksta vienoje konkrečioje tyrimų kryptyje, tačiau apgynus disertaciją būtina pradėti naujus savarankiškus tyrimus. Todėl podoktorantūros etapas yra svarbus formuojantis mokslininko akiračiui. Podoktorantūros stažuotė sudaro galimybę vykdyti tokius tyrimus ir gauti lėšų“, – teigia prof. E. Butkus.

Vieneriems metams stažuotojui skiriama iki 83 900 litų. Lėšos paskirstomos tyrėjo bei jo mokslinio vadovo darbo užmokesčiui, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. Užsienio piliečiams bus finansuojama kelionė į Lietuvą ir grįžimas po stažuotės bei padengiamos pragyvenimo išlaidos.

Prof. E. Butkus pastebi, kad didžioji dalis jaunųjų mokslininkų stažuočių metu sugeba pasinaudoti galimybe išvykti trumpalaikių stažuočių žymiuose užsienio mokslo centruose, dalyvauti tarptautinėse ekspedicijose ir rinkti medžiagą užsienio archyvuose, dalyvauti konferencijose, įsisavinti naujas tyrimų metodikas.

Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, didžiausia dalis stažuotojų tokioms išvykoms renkasi Europą: Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Populiarios yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Rusija. Yra atvejų, kai stažuojamasi ir tolimuose kraštuose, pavyzdžiui, Australijoje.

Ankstesni konkursai parodė, jog podoktorantūros stažuotėmis labiausiai domisi tiksliųjų mokslų daktarai. Dvimetėmis podoktorantūros stažuotėmis pasinaudojo arba dar jas tęsia 105 fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių atstovų ir 45 – humanitarinių ir socialinių mokslų sričių daktarų.

Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje organizuojamos pagal 2009 m. pradėtą vykdyti projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. ES lėšomis finansuojamas projektas skirtas trečiosios pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrinėjimus. Per dvejus metus trunkančią stažuotę daktarai įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus ir kelia savo kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »