Lietuvos mokslo taryba paskelbė ketvirtą konkursą podoktorantūros stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atlikti. Numatyta finansuoti 50 įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunųjų mokslininkų stažuočių, jų trukmė – iki dvejų metų.
Lietuvos mokslo taryba paskelbė ketvirtą konkursą podoktorantūros stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atlikti. Numatyta finansuoti 50 įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunųjų mokslininkų stažuočių, jų trukmė – iki dvejų metų.
Pretenduoti gali visų mokslo sričių socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sričių mokslininkai, kuriems nuo daktaro laipsnio suteikimo yra praėję ne daugiau kaip treji metai. Priimančiąja institucija gali būti bet kuri Lietuvos aukštoji mokykla, tyrimų institutas, mokslinių tyrimų centras, kitos mokslinius tyrimus vykdančios įstaigos ir įmonės.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus įsitikinęs, kad podoktorantūros stažuotė yra būtinas mokslininko karjeros etapas. „Paprastai doktorantūra vyksta vienoje konkrečioje tyrimų kryptyje, tačiau apgynus disertaciją būtina pradėti naujus savarankiškus tyrimus. Todėl podoktorantūros etapas yra svarbus formuojantis mokslininko akiračiui. Podoktorantūros stažuotė sudaro galimybę vykdyti tokius tyrimus ir gauti lėšų“, – teigia prof. E. Butkus.
Vieneriems metams stažuotojui skiriama iki 83 900 litų. Lėšos paskirstomos tyrėjo bei jo mokslinio vadovo darbo užmokesčiui, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. Užsienio piliečiams bus finansuojama kelionė į Lietuvą ir grįžimas po stažuotės bei padengiamos pragyvenimo išlaidos.
Prof. E. Butkus pastebi, kad didžioji dalis jaunųjų mokslininkų stažuočių metu sugeba pasinaudoti galimybe išvykti trumpalaikių stažuočių žymiuose užsienio mokslo centruose, dalyvauti tarptautinėse ekspedicijose ir rinkti medžiagą užsienio archyvuose, dalyvauti konferencijose, įsisavinti naujas tyrimų metodikas.
Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, didžiausia dalis stažuotojų tokioms išvykoms renkasi Europą: Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Populiarios yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Rusija. Yra atvejų, kai stažuojamasi ir tolimuose kraštuose, pavyzdžiui, Australijoje.
Ankstesni konkursai parodė, jog podoktorantūros stažuotėmis labiausiai domisi tiksliųjų mokslų daktarai. Dvimetėmis podoktorantūros stažuotėmis pasinaudojo arba dar jas tęsia 105 fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių atstovų ir 45 – humanitarinių ir socialinių mokslų sričių daktarų.
Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje organizuojamos pagal 2009 m. pradėtą vykdyti projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. ES lėšomis finansuojamas projektas skirtas trečiosios pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrinėjimus. Per dvejus metus trunkančią stažuotę daktarai įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus ir kelia savo kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.