Paskelbtas konkursas finansuoti podoktorantūros stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose

Publikuota: 2012 m. lapkričio 28 d. trečiadienis

Lietuvos mokslo taryba paskelbė ketvirtą konkursą podoktorantūros stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atlikti. Numatyta finansuoti 50 įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunųjų mokslininkų stažuočių, jų trukmė – iki dvejų metų.

Pretenduoti gali visų mokslo sričių socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sričių mokslininkai, kuriems nuo daktaro laipsnio suteikimo yra praėję ne daugiau kaip treji metai. Priimančiąja institucija gali būti bet kuri Lietuvos aukštoji mokykla, tyrimų institutas, mokslinių tyrimų centras, kitos mokslinius tyrimus vykdančios įstaigos ir įmonės.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus įsitikinęs, kad podoktorantūros stažuotė yra būtinas mokslininko karjeros etapas. „Paprastai doktorantūra vyksta vienoje konkrečioje tyrimų kryptyje, tačiau apgynus disertaciją būtina pradėti naujus savarankiškus tyrimus. Todėl podoktorantūros etapas yra svarbus formuojantis mokslininko akiračiui. Podoktorantūros stažuotė sudaro galimybę vykdyti tokius tyrimus ir gauti lėšų“, – teigia prof. E. Butkus.

Vieneriems metams stažuotojui skiriama iki 83 900 litų. Lėšos paskirstomos tyrėjo bei jo mokslinio vadovo darbo užmokesčiui, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. Užsienio piliečiams bus finansuojama kelionė į Lietuvą ir grįžimas po stažuotės bei padengiamos pragyvenimo išlaidos.

Prof. E. Butkus pastebi, kad didžioji dalis jaunųjų mokslininkų stažuočių metu sugeba pasinaudoti galimybe išvykti trumpalaikių stažuočių žymiuose užsienio mokslo centruose, dalyvauti tarptautinėse ekspedicijose ir rinkti medžiagą užsienio archyvuose, dalyvauti konferencijose, įsisavinti naujas tyrimų metodikas.

Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, didžiausia dalis stažuotojų tokioms išvykoms renkasi Europą: Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Populiarios yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Rusija. Yra atvejų, kai stažuojamasi ir tolimuose kraštuose, pavyzdžiui, Australijoje.

Ankstesni konkursai parodė, jog podoktorantūros stažuotėmis labiausiai domisi tiksliųjų mokslų daktarai. Dvimetėmis podoktorantūros stažuotėmis pasinaudojo arba dar jas tęsia 105 fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių atstovų ir 45 – humanitarinių ir socialinių mokslų sričių daktarų.

Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje organizuojamos pagal 2009 m. pradėtą vykdyti projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. ES lėšomis finansuojamas projektas skirtas trečiosios pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrinėjimus. Per dvejus metus trunkančią stažuotę daktarai įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus ir kelia savo kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »