Patvirtinta tikslinio studijų finansavimo tvarka

Publikuota: 2011 m. gruodžio 23 d. penktadienis

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Švietimo ir mokslo ministerija dar prieš pusmetį visoms suinteresuotoms šalims – aukštųjų mokyklų, darbdavių, studentų, Seimo ir atsakingų ministerijų atstovams pristatė išskirtinio dalies studijoms valstybės skiriamų lėšų naudojimo principus. Galutinis modelis išgrynintas su interesų grupėmis intensyviai konsultuojantis ir plačiai diskutuojant.

„Tikslinis studijų finansavimas įvedamas siekiant spręsti dvi nepopuliarioms specialybėms būdingas problemas: viena – kad gerus konkursinius balus surinkę stojantieji kai kurių valstybei reikalingų specialybių nesirenka, antra – kad jas baigusieji nedirba pagal specialybę. Tam ypač svarbūs trišaliai aukštųjų mokyklų, darbdavių ir studentų įsipareigojimai, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Tikslinio finansavimo skyrimas kai kurioms studijų programoms neišspręs konkrečių sektorių problemų, tokių kaip maži atlyginimai ir nepatrauklios darbo sąlygos. Todėl siekiant, kad valstybei reikalingose specialybėse dirbtų kvalifikuoti specialistai, reikia daug sistemiškesnių pertvarkų.“

Norinčios gauti tikslinius studijų krepšelius atskiroms studijų programoms aukštosios mokyklos iki 2012 m. sausio 15 d. gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse. Priimant sprendimus bus atsižvelgiama į konkrečios srities specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Esminį vaidmenį atliks konkretus darbdavio įsipareigojimas būsimą specialistą įdarbinti ir prisidėti prie jo studijų finansavimo.

Studijų programos, kurioms bus skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų krepšelių skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad priimamų į tikslines vietas stojančiųjų konkursinis balas negali būti mažesnis kaip „12“.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos galės gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.

Studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašys trišalę sutartį. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio neteks ir turės valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.

Kaip nustato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, paprastai valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių. Tikslinis finansavimas atskiroms studijų programoms skiriamas vien tuo atveju, kai kitais būdais negalima garantuoti reikiamų specialistų parengimo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU rektorius susitiko su universiteto studentais iš Kinijos

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis susitiko su studentais iš Kinijos, kurie studijuoja mūsų universitete. skaityti »

Lietuvos verslo konfederacija stiprina partnerystę su mokslu

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) stiprina partnerystę su mokslo bendruomene – LVK prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

LEU prisijungė prie europinio „U-Multirank“ reitingo

Praėjusią savaitę buvo pateikti galutiniai duomenys apie Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) Europos Sąjungos universitetus vertinančio „U-Multirank“ reitingo ekspertams. skaityti »

KTU ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas tampa partneriais

Siekdama aukštesnės studijų ir mokslinių tyrimų kokybės akademinė bendruomenė pati inicijuoja tai, kas neišvengiama – telkia geriausių šalies aukštųjų mokyklų potencialą skaityti »

Magnetinės deimanto savybės – naujas Lietuvos mokslininkų tyrimų objektas

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) gautas finansavimas reikšmingam mokslo projektui. Pagal pirmą kartą Lietuvoje finansuotą „M-era.Net“ programą bus tiriamas deimanto defektų panaudojimas nano-metrologijoje. skaityti »

MITA skelbia konkursą dėl stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia naują konkursą dėl tarptautinių vasaros ir rudens stažuočių NASA mokslinių tyrimų centre 2016 metais, kurių metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties. skaityti »

Į aukštąsias mokyklas stojantiesiems asmenims reikės išlaikyti bent vieną valstybinį egzaminą

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3709(2), kuriomis nutarta nustatyti, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą. skaityti »

Lietuvos mokslininkams – precedento neturintis finansavimas

Per 900 Lietuvos tyrėjų įvykdė 106 mokslinių tyrimų projektus už 32 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei tikisi gauti tris kartus didesnę sumą – apie 95 mln. eurų, kurie numatyti moksliniams tyrimams finansuoti 2014–2020 metais. skaityti »

Informatinis ugdymas ateina į pradines klases

Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika) dalykų mokymui stiprinti. Švietimo ir mokslo ministerija jau parengė STEM strategijos gaires Lietuvos mokykloms. skaityti »

Naujas SMK projektas padės Afrikos jaunimui pasirinkti karjeros kelią

Europos Komisija patvirtino naują Socialinių mokslų kolegijos (SMK) projektą, kuriuo numatoma kurti Karjeros centrus Kenijoje, Ugandoje ir Ganoje. skaityti »