Patvirtinta tikslinio studijų finansavimo tvarka

Publikuota: 2011 m. gruodžio 23 d. penktadienis

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Švietimo ir mokslo ministerija dar prieš pusmetį visoms suinteresuotoms šalims – aukštųjų mokyklų, darbdavių, studentų, Seimo ir atsakingų ministerijų atstovams pristatė išskirtinio dalies studijoms valstybės skiriamų lėšų naudojimo principus. Galutinis modelis išgrynintas su interesų grupėmis intensyviai konsultuojantis ir plačiai diskutuojant.

„Tikslinis studijų finansavimas įvedamas siekiant spręsti dvi nepopuliarioms specialybėms būdingas problemas: viena – kad gerus konkursinius balus surinkę stojantieji kai kurių valstybei reikalingų specialybių nesirenka, antra – kad jas baigusieji nedirba pagal specialybę. Tam ypač svarbūs trišaliai aukštųjų mokyklų, darbdavių ir studentų įsipareigojimai, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Tikslinio finansavimo skyrimas kai kurioms studijų programoms neišspręs konkrečių sektorių problemų, tokių kaip maži atlyginimai ir nepatrauklios darbo sąlygos. Todėl siekiant, kad valstybei reikalingose specialybėse dirbtų kvalifikuoti specialistai, reikia daug sistemiškesnių pertvarkų.“

Norinčios gauti tikslinius studijų krepšelius atskiroms studijų programoms aukštosios mokyklos iki 2012 m. sausio 15 d. gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse. Priimant sprendimus bus atsižvelgiama į konkrečios srities specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Esminį vaidmenį atliks konkretus darbdavio įsipareigojimas būsimą specialistą įdarbinti ir prisidėti prie jo studijų finansavimo.

Studijų programos, kurioms bus skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų krepšelių skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad priimamų į tikslines vietas stojančiųjų konkursinis balas negali būti mažesnis kaip „12“.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos galės gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.

Studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašys trišalę sutartį. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio neteks ir turės valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.

Kaip nustato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, paprastai valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių. Tikslinis finansavimas atskiroms studijų programoms skiriamas vien tuo atveju, kai kitais būdais negalima garantuoti reikiamų specialistų parengimo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

KTU ir LSMU telkia savo mokslinį ir studijų potencialą

Lapkričio 5 d. Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudarytai darbo grupei pristatė dviejų didžiausių Kauno universitetų – KTU ir LSMU – bendrą veiklą. skaityti »

Užsienio kalbų institutas organizuos tarptautinį PTE egzaminą

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas kviečia studentus, moksleivius ir visus susidomėjusius laikyti „PTE General“ (Pearson Test of English) anglų kalbos testą ir pasitikrinti anglų kalbos žinias. skaityti »

Bus pasirašytas memorandumas dėl Didlaukio akademinio miestelio koncepcijos

Lapkričio 9 d. 10 val. Mykolo Romerio universitete rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Vilniaus kolegijos direktorius doc. dr. Gintautas Bražiūnas ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė pasirašys ketinimų memorandumą dėl Akademinio miestelio koncepcijos sukūrimo. skaityti »

MRU stiprina bendradarbiavimą su Pietų Korėja

Lapkričio 5 d. Mykolo Romerio universitete lankėsi Korėjos ambasados delegacija, vadovaujama nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvai J.E. Ji-in Hong, reziduojančio Varšuvoje (Lenkija), kuri susitiko su MRU rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi. skaityti »

VGTU neeilinis svečias – Stanfordo universiteto prof. dr. Arun Majumdar

Lapkričio 11 d. į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) atvyksta dr. Arun Majumdar – Stanfordo universiteto (JAV) Mechanikos inžinerijos departamento profesorius, Precourt Energetikos Instituto direktorius, „Google“ konsultantas. skaityti »

Vilniuje atidarytas Tarptautinės Amerikos mokyklos sporto kompleksas

Sostinės Tarptautinėje Amerikos mokykloje duris atvėrė naujas daugiafunkcinis vidaus ir lauko kompleksas. Tai pirmasis toks už privačias įstaigos lėšas pastatytas unikalios konstrukcijos mokyklos priestatas žaliuojančiu stogu. skaityti »

Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“. skaityti »

ES kaimynes lietuviai moko mokslo ir inovacijų strategijų

Europos Sąjungos (ES) kaimyninės šalys ir Lietuvos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovai lapkričio 4 dieną lankėsi Europos komisijos Briuselyje surengtose kūrybinėse dirbtuvėse. skaityti »

Keturi universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą

Lapkričio 3 d. švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune surengtoje aukštojo mokslo politikai skirtoje konferencijoje, kurios metu keturi universitetai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. skaityti »

Išleistos mokymo priemonės lietuvių kalbai mokyti pagal skirtingus kalbos mokėjimo lygius

Švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras išleido naujas mokymo priemones „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“, kurios skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams. Pirmą kartą parengtos skaitymo knygos pagal skirtingus kalbos mokėjimo lygius. skaityti »