Patvirtinta tikslinio studijų finansavimo tvarka

Publikuota: 2011 m. gruodžio 23 d. penktadienis

Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Švietimo ir mokslo ministerija dar prieš pusmetį visoms suinteresuotoms šalims – aukštųjų mokyklų, darbdavių, studentų, Seimo ir atsakingų ministerijų atstovams pristatė išskirtinio dalies studijoms valstybės skiriamų lėšų naudojimo principus. Galutinis modelis išgrynintas su interesų grupėmis intensyviai konsultuojantis ir plačiai diskutuojant.

„Tikslinis studijų finansavimas įvedamas siekiant spręsti dvi nepopuliarioms specialybėms būdingas problemas: viena – kad gerus konkursinius balus surinkę stojantieji kai kurių valstybei reikalingų specialybių nesirenka, antra – kad jas baigusieji nedirba pagal specialybę. Tam ypač svarbūs trišaliai aukštųjų mokyklų, darbdavių ir studentų įsipareigojimai, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Tikslinio finansavimo skyrimas kai kurioms studijų programoms neišspręs konkrečių sektorių problemų, tokių kaip maži atlyginimai ir nepatrauklios darbo sąlygos. Todėl siekiant, kad valstybei reikalingose specialybėse dirbtų kvalifikuoti specialistai, reikia daug sistemiškesnių pertvarkų.“

Norinčios gauti tikslinius studijų krepšelius atskiroms studijų programoms aukštosios mokyklos iki 2012 m. sausio 15 d. gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse. Priimant sprendimus bus atsižvelgiama į konkrečios srities specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Esminį vaidmenį atliks konkretus darbdavio įsipareigojimas būsimą specialistą įdarbinti ir prisidėti prie jo studijų finansavimo.

Studijų programos, kurioms bus skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų krepšelių skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad priimamų į tikslines vietas stojančiųjų konkursinis balas negali būti mažesnis kaip „12“.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos galės gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.

Studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašys trišalę sutartį. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio neteks ir turės valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.

Kaip nustato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, paprastai valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių. Tikslinis finansavimas atskiroms studijų programoms skiriamas vien tuo atveju, kai kitais būdais negalima garantuoti reikiamų specialistų parengimo.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitete sostinės mokyklos dalysis savito ugdymo idėjomis

Vilniaus mokyklos susiburs pasidalyti savitomis ugdymo praktikomis, pristatys, ką yra sukūrusios ar atradusios, ir tai, kas jų mokyklą daro geresnę, stipresnę, išskirtinę. skaityti »

Aukštojo mokslo kokybei – aukštesni reikalavimai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais aukštojo mokslo kokybės klausimus. skaityti »

Valstybinių universitetų rektoriai ir kolegijų direktoriai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sukvietė valstybinių universitetų rektorius ir kolegijų direktorius į susitikimą. Jie dalyvavo diskusijoje „Naujos bendradarbiavimo kryptys. Stipri partnerystė − naujos galimybės“. skaityti »

ISM Mokytojų universitetas: prognozės ateities mokykloms

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas spalio 27 d. pakvietė Lietuvos mokytojus bei mokyklų vadovus į profesinio tobulėjimo seminarų ciklą „ISM Mokytojų universitetas“. skaityti »

Mokykla be sienų kviečia į atradimų laboratorijas

Lapkričio 6–7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje švietimo parodoje „Mokykla 2015“ bus įrodyta – mokslas nėra nuobodus. skaityti »

MRU rektorius lankosi partnerių universitetuose Japonijoje

Spalio 29–lapkričio 3 d. Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius lankysis Japonijoje. Rektorius vyksta dalyvauti MRU partnerio Josai tarptautinio universiteto 50-ečio jubiliejuje. skaityti »

Verslumas reikalingas visiems – ne tik verslininkams

Kaip ir skaitmeninis raštingumas ar kalbų mokėjimas, verslumas šiandien yra aktualus visiems, o ne tik verslo, vadybos ir ekonomikos studentams. Norintiems sėkmingai įsidarbinti šiuolaikiniame pasaulyje, jau studijų metu reikėtų išugdyti geresnį verslumo suvokimą. skaityti »

MRU LAB laboratorijos padės spręsti šalies savivaldybių švietimo problemas

Spalio 26 d. naujajame Mykolo Romerio universiteto MRU LAB korpuse įvyko Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vadovų susitikimas su MRU LAB Edukacinių technologijų laboratorijos vadove doc. dr. Asta Balkute bei Mokymosi visą gyvenimą laboratorijos vadove doc. dr. Jolanta Urbanovič. skaityti »

Lietuva – pasaulio mokslo lyderių akiratyje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 27 d., 9.30 val., susitiks su didžiausio pasaulyje mokslo centro CERN direktoriumi, profesoriumi Rolfu-Dieteriu Heueriu ir Lietuvos mokslo akademijos prezidentu, profesoriumi Valdemaru Razumu. skaityti »

KTU kuriamos Rytų medicinos principais paremtos technologijos

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto direktoriaus Vytauto Ostaševičiaus vadovaujama mokslininkų komanda kuria Rytų medicinos principais paremtas inovacijas, kurios gali apsaugoti nuo klastingų ligų bei pagerinti savijautą. skaityti »