Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tai numato tikslinio studijų finansavimo tvarka, kurią patvirtino Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas.

Švietimo ir mokslo ministerija dar prieš pusmetį visoms suinteresuotoms šalims – aukštųjų mokyklų, darbdavių, studentų, Seimo ir atsakingų ministerijų atstovams pristatė išskirtinio dalies studijoms valstybės skiriamų lėšų naudojimo principus. Galutinis modelis išgrynintas su interesų grupėmis intensyviai konsultuojantis ir plačiai diskutuojant.

„Tikslinis studijų finansavimas įvedamas siekiant spręsti dvi nepopuliarioms specialybėms būdingas problemas: viena – kad gerus konkursinius balus surinkę stojantieji kai kurių valstybei reikalingų specialybių nesirenka, antra – kad jas baigusieji nedirba pagal specialybę. Tam ypač svarbūs trišaliai aukštųjų mokyklų, darbdavių ir studentų įsipareigojimai, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Tikslinio finansavimo skyrimas kai kurioms studijų programoms neišspręs konkrečių sektorių problemų, tokių kaip maži atlyginimai ir nepatrauklios darbo sąlygos. Todėl siekiant, kad valstybei reikalingose specialybėse dirbtų kvalifikuoti specialistai, reikia daug sistemiškesnių pertvarkų.“

Norinčios gauti tikslinius studijų krepšelius atskiroms studijų programoms aukštosios mokyklos iki 2012 m. sausio 15 d. gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse. Priimant sprendimus bus atsižvelgiama į konkrečios srities specialistų stygių, aukštosios mokyklos siūlomą studijų kokybę ir pastangas pritraukti studentus bei valstybės finansines galimybes. Esminį vaidmenį atliks konkretus darbdavio įsipareigojimas būsimą specialistą įdarbinti ir prisidėti prie jo studijų finansavimo.

Studijų programos, kurioms bus skiriamas tikslinis finansavimas, gaus tam tikrą garantuotą studijų krepšelių skaičių. Stojančiuosius per bendrąjį priėmimą atsirinks pati aukštoji mokykla. Siekiant išlaikyti kokybės kartelę nustatyta, kad priimamų į tikslines vietas stojančiųjų konkursinis balas negali būti mažesnis kaip „12“.

Tikslinį finansavimą aukštosios mokyklos galės gauti ne tik priimdamos studentus į pirmą kursą, bet ir jau studijuojančių už mokslą mokančių studentų studijų kainos daliai kompensuoti ir jų studijoms tęsti.

Studentas, aukštoji mokykla ir darbdavys pasirašys trišalę sutartį. Prastai besimokantis studentas tikslinio krepšelio neteks ir turės valstybei kompensuoti į jo studijas investuotas lėšas, taip pat kaip ir nevykdantis sutarties įsipareigojimų absolventas.

Kaip nustato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, paprastai valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Šiuo metu studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruoja tarpusavyje universitetuose – trylikoje, o kolegijose – vienuolikoje krypčių grupių. Tikslinis finansavimas atskiroms studijų programoms skiriamas vien tuo atveju, kai kitais būdais negalima garantuoti reikiamų specialistų parengimo.