Pažangesnėms baterijoms – grafeno nanokompozitai

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 1 d. pirmadienis

Tyrėjai, bendradarbiaudami su JAV Energijos departamento Lorenco Berklio nacionaline laboratorija, sukūrė grafeno ir alavo kompozitinę nanomedžiagą, tinkančią didelės talpos įkraunamoms ličio jonų baterijoms. Grafeno lakštais apgaubę alavą sluoksnį, mokslininkai sukonstravo naują itin lengvą „sumuštinio“ struktūrą, kuri turėtų padidinti baterijų našumą.

„Tam, kad sukonstruotume vykusį elektromobilį, reikia lengvos baterijos, kurią būtų galima sparčiai įkrauti ir kurios talpa nemažėtų po nuolat kartojamų įkrovimų ciklo, – pasakoja tyrimams vadovavęs Jugangas Žangas (Yuegang Zhang), dirbantis Berklio laboratorijos Neorganinių nanostruktūrų padalinyje. – Šiuo darbu mes atskleidžiame praktišką nanoarchitektūrą, kuriai nereikia papildomų darinių, kad būtų užtikrintas geresnis baterijos veikimas.“

Kaip žinia, grafenas yra dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė, sudaryta iš heksagoninės formos gardelės. Šis darinys pasižymi pasakiškomis elektroninėmis ir mechaninėmis savybėmis, gerokai pralenkiančiomis silicį ir kitas tradicines puslaidininkines medžiagas. Ankstesniuose savo darbuose J. Žangas kartu su kolegomis pabrėžė galimus grafeno taikymus konstruojant elektroninius įtaisus.

Šiame darbe tyrėjų komanda sudėliojo pasikartojančius grafeno ir alavo sluoksnius, kad sukurtų nanokompozitinę medžiagą. Visų pirmą, ant grafeno sluoksnio yra uždedama plona alavo plėvelė. Toliau ant alavo plėvelės yra uždedamas kitas grafeno sluoksnis. Šis procesas yra kartojamas, kad būtų sukurta kompozitinė medžiaga, kuri pakaitinama iki 300 oC temperatūros vandenilio ir argono aplinkoje. Šio kaitinimo proceso metu alavo plėvelė virsta tam tikru stulpelių rinkiniu, dėl kurio padidėja alavo sluoksnio aukštis.

„Plonos plėvelės virtimas šiais alavo nanostulpeliais yra tokiai sistemai būdingas vyksmas, todėl mes aptikome, jog atstumas tarp viršutinio ir apatinio grafeno sluoksnių taip pat pakito“, – teigia Livenas Ji (Liwen Ji), atliekantis podoktorantūros stažuotę Berklio laboratorijoje.

Atstumo tarp grafeno sluoksnių padidėjimas šiuose naujuose nanokompozituose itin praverčia vykstant elektrocheminiams procesams baterijoje, mat alavo tūrio pokytis pagerina elektrodų veikimą. Be to, šis prisitaikantis medžiagos elgesys reiškia, jog bateriją galima įkrauti sparčiai ir jos talpa laikui bėgant nemažėja. Tai labai svarbi savybė, būtina konstruojant įkraunamas elektromobilių baterijas.

„Mes čia, Berklio laboratorijoje, vykdome plačią baterijų kūrimo programą, – anksčiau išsakytas mintis pratęsia kita straipsnio bendraautoris Vinsentas Batalija (Vincent Battaglia). – Dalyvaudami „Carbon Cycle 2.0“ programoje, mes galime pasinaudoti kokybiška įranga ir puikių specialistų pagalba, kurią suderinę su savo pačių įžvalgomis kuriame ateities medžiagas.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VDU – antras Lietuvoje pagal europinio lygio studijų programų skaičių

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame Lietuvos universitetų studijų krypčių vertinime Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau išlaikė lyderiaujančias pozicijas. skaityti »

Aplinkos ministerijoje apdovanoti sumaniausi moksleiviai

Aplinkos ministerijoje vakar buvo apdovanoti darbščiausi ir sumaniausi moksleiviai iš visos Lietuvos – ekodizaino konkurso „Kita forma mokinys. Ekobendruomenė“ nugalėtojai. skaityti »

Šalies aukštųjų mokyklų dalykiniame reitinge – Vilniaus universiteto lyderystė

Trečiąkart žurnalo „Reitingai” pristatytame dalykiniame reitinge Vilniaus universitetas (VU) įvertintas kaip geriausias 31 bakalauro ir 32 magistrantūros studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos magistro studijų krypties studijas vykdantis universitetas. skaityti »

Helsinkio hakatone rytdienos inovacijas kūrė „GIFTed.COMM“ studentai

1500 geriausių programuotojų, dizainerių, inžinierių ir entreprenerių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių metų pabaigoje rinkosi į didžiausią Europoje hakatoną (angl. hackathon) „Junction 2016“, vykusį Suomijos sostinėje Helsinkyje. skaityti »

Profesinis mokymas: kas trukdo įgauti pagreitį?

Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia. skaityti »

Lietuvos mokslininkų atradimą pripažino pasaulio mokslo elitas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų komanda dirbo ieškodama efektyvesnių būdų išgauti energiją iš biomasės – žemės ūkio ar maisto atliekų, nuotekų, panaudotų aliejų, be tikslo supūvančių augalų, taip pat ir biologinės kilmės terpių. skaityti »

LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimas

Gruodžio 1 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. skaityti »

Didžiosios Britanijos mokslininkai tyrė „lietuviškumą“ studentų tekstuose

Mokslininkai iš Lankasterio universiteto (Jungtinė Karalystė) Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykdė „pilotinį“ tyrimą, skirtą atskleisti lietuvių nacionalinio identiteto subtilybes studentų pateiktuose darbuose. skaityti »

Vilniaus universitete – bendros pastangos gerinti sąlygas žmonėms su negalia

Vilniaus universitetas (VU) nuosekliai dirba siekdamas sukurti tinkamas studijų sąlygas visiems savo studentams. skaityti »

Įsteigta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto alumnų asociacija

Gruodžio 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete susirinko vieni žymiausių universiteto absolventų, kurie tapo savo Alma Mater alumnų asociacijos steigėjais. skaityti »