Pažangesnėms baterijoms – grafeno nanokompozitai

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 1 d. pirmadienis

Tyrėjai, bendradarbiaudami su JAV Energijos departamento Lorenco Berklio nacionaline laboratorija, sukūrė grafeno ir alavo kompozitinę nanomedžiagą, tinkančią didelės talpos įkraunamoms ličio jonų baterijoms. Grafeno lakštais apgaubę alavą sluoksnį, mokslininkai sukonstravo naują itin lengvą „sumuštinio“ struktūrą, kuri turėtų padidinti baterijų našumą.

„Tam, kad sukonstruotume vykusį elektromobilį, reikia lengvos baterijos, kurią būtų galima sparčiai įkrauti ir kurios talpa nemažėtų po nuolat kartojamų įkrovimų ciklo, – pasakoja tyrimams vadovavęs Jugangas Žangas (Yuegang Zhang), dirbantis Berklio laboratorijos Neorganinių nanostruktūrų padalinyje. – Šiuo darbu mes atskleidžiame praktišką nanoarchitektūrą, kuriai nereikia papildomų darinių, kad būtų užtikrintas geresnis baterijos veikimas.“

Kaip žinia, grafenas yra dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė, sudaryta iš heksagoninės formos gardelės. Šis darinys pasižymi pasakiškomis elektroninėmis ir mechaninėmis savybėmis, gerokai pralenkiančiomis silicį ir kitas tradicines puslaidininkines medžiagas. Ankstesniuose savo darbuose J. Žangas kartu su kolegomis pabrėžė galimus grafeno taikymus konstruojant elektroninius įtaisus.

Šiame darbe tyrėjų komanda sudėliojo pasikartojančius grafeno ir alavo sluoksnius, kad sukurtų nanokompozitinę medžiagą. Visų pirmą, ant grafeno sluoksnio yra uždedama plona alavo plėvelė. Toliau ant alavo plėvelės yra uždedamas kitas grafeno sluoksnis. Šis procesas yra kartojamas, kad būtų sukurta kompozitinė medžiaga, kuri pakaitinama iki 300 oC temperatūros vandenilio ir argono aplinkoje. Šio kaitinimo proceso metu alavo plėvelė virsta tam tikru stulpelių rinkiniu, dėl kurio padidėja alavo sluoksnio aukštis.

„Plonos plėvelės virtimas šiais alavo nanostulpeliais yra tokiai sistemai būdingas vyksmas, todėl mes aptikome, jog atstumas tarp viršutinio ir apatinio grafeno sluoksnių taip pat pakito“, – teigia Livenas Ji (Liwen Ji), atliekantis podoktorantūros stažuotę Berklio laboratorijoje.

Atstumo tarp grafeno sluoksnių padidėjimas šiuose naujuose nanokompozituose itin praverčia vykstant elektrocheminiams procesams baterijoje, mat alavo tūrio pokytis pagerina elektrodų veikimą. Be to, šis prisitaikantis medžiagos elgesys reiškia, jog bateriją galima įkrauti sparčiai ir jos talpa laikui bėgant nemažėja. Tai labai svarbi savybė, būtina konstruojant įkraunamas elektromobilių baterijas.

„Mes čia, Berklio laboratorijoje, vykdome plačią baterijų kūrimo programą, – anksčiau išsakytas mintis pratęsia kita straipsnio bendraautoris Vinsentas Batalija (Vincent Battaglia). – Dalyvaudami „Carbon Cycle 2.0“ programoje, mes galime pasinaudoti kokybiška įranga ir puikių specialistų pagalba, kurią suderinę su savo pačių įžvalgomis kuriame ateities medžiagas.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »