Pažangesnėms baterijoms – grafeno nanokompozitai

Publikuota: 2011 m. rugpjūčio 1 d. pirmadienis

Tyrėjai, bendradarbiaudami su JAV Energijos departamento Lorenco Berklio nacionaline laboratorija, sukūrė grafeno ir alavo kompozitinę nanomedžiagą, tinkančią didelės talpos įkraunamoms ličio jonų baterijoms. Grafeno lakštais apgaubę alavą sluoksnį, mokslininkai sukonstravo naują itin lengvą „sumuštinio“ struktūrą, kuri turėtų padidinti baterijų našumą.

„Tam, kad sukonstruotume vykusį elektromobilį, reikia lengvos baterijos, kurią būtų galima sparčiai įkrauti ir kurios talpa nemažėtų po nuolat kartojamų įkrovimų ciklo, – pasakoja tyrimams vadovavęs Jugangas Žangas (Yuegang Zhang), dirbantis Berklio laboratorijos Neorganinių nanostruktūrų padalinyje. – Šiuo darbu mes atskleidžiame praktišką nanoarchitektūrą, kuriai nereikia papildomų darinių, kad būtų užtikrintas geresnis baterijos veikimas.“

Kaip žinia, grafenas yra dvimatė vieno anglies atomo storio plėvelė, sudaryta iš heksagoninės formos gardelės. Šis darinys pasižymi pasakiškomis elektroninėmis ir mechaninėmis savybėmis, gerokai pralenkiančiomis silicį ir kitas tradicines puslaidininkines medžiagas. Ankstesniuose savo darbuose J. Žangas kartu su kolegomis pabrėžė galimus grafeno taikymus konstruojant elektroninius įtaisus.

Šiame darbe tyrėjų komanda sudėliojo pasikartojančius grafeno ir alavo sluoksnius, kad sukurtų nanokompozitinę medžiagą. Visų pirmą, ant grafeno sluoksnio yra uždedama plona alavo plėvelė. Toliau ant alavo plėvelės yra uždedamas kitas grafeno sluoksnis. Šis procesas yra kartojamas, kad būtų sukurta kompozitinė medžiaga, kuri pakaitinama iki 300 oC temperatūros vandenilio ir argono aplinkoje. Šio kaitinimo proceso metu alavo plėvelė virsta tam tikru stulpelių rinkiniu, dėl kurio padidėja alavo sluoksnio aukštis.

„Plonos plėvelės virtimas šiais alavo nanostulpeliais yra tokiai sistemai būdingas vyksmas, todėl mes aptikome, jog atstumas tarp viršutinio ir apatinio grafeno sluoksnių taip pat pakito“, – teigia Livenas Ji (Liwen Ji), atliekantis podoktorantūros stažuotę Berklio laboratorijoje.

Atstumo tarp grafeno sluoksnių padidėjimas šiuose naujuose nanokompozituose itin praverčia vykstant elektrocheminiams procesams baterijoje, mat alavo tūrio pokytis pagerina elektrodų veikimą. Be to, šis prisitaikantis medžiagos elgesys reiškia, jog bateriją galima įkrauti sparčiai ir jos talpa laikui bėgant nemažėja. Tai labai svarbi savybė, būtina konstruojant įkraunamas elektromobilių baterijas.

„Mes čia, Berklio laboratorijoje, vykdome plačią baterijų kūrimo programą, – anksčiau išsakytas mintis pratęsia kita straipsnio bendraautoris Vinsentas Batalija (Vincent Battaglia). – Dalyvaudami „Carbon Cycle 2.0“ programoje, mes galime pasinaudoti kokybiška įranga ir puikių specialistų pagalba, kurią suderinę su savo pačių įžvalgomis kuriame ateities medžiagas.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Ateities vizija – išmanusis daiktų tinklas

Skaitmeninės informacijos srautus didina ir žmogaus noras lengvinti savo kasdieninius darbus tiek buityje, tiek darbinėje aplinkoje. Tokiam žmogaus poreikiui patenkinti yra „įdarbinami“ daiktai – pradedant nuo avalynės, papuošalų, aksesuarų iki įvairių elektroninių prietaisų ir įrenginių. skaityti »

Geresnės kokybės keliams – VGTU mokslininkų išradimas

Provėžos ir duobės Lietuvos keliuose kelia galvos skausmą ne vienam vairuotojui – šią problemą spręsti žada Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, sukūrę analogų Lietuvoje neturintį ilgalaikėms statinėms apkrovoms atsparų asfalto mišinį. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams bus įteiktos vardinės LR prezidentų stipendijos

Rugsėjo 6 d. 13 val. švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įteiks vardines LR prezidentų stipendijas geriausiems Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. skaityti »

Jaunuoliai iš Lietuvos užsimojo užauginti augalą Mėnulyje

Ambicingų jaunuolių grupė iš Lietuvos, siekdama ateityje aprūpinti kosmonautus šviežiu maistu, užsimojo įgyvendinti tai, ko dar niekam pasaulyje nėra pavykę, – mažytėje biologinio modulio laboratorijoje užauginti pirmąjį augalą Mėnulyje! skaityti »

Turi žinoti visi studentai: 5 patarimai, kaip mokytis

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso. skaityti »

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Pažangiausios lietuvių technologijos varžosi dėl apdovanojimų

Lietuviai nesnaudžia ir kuria mokslo inovacijomis pagrįstus produktus, kurie neretai yra geriau žinomi globalioje rinkoje nei vietinėje. Lietuvos verslo konfederacijos ir portalo „Delfi“ rengiamuose apdovanojimuose bus išrinkta „Metų technologija 2016“. skaityti »

Kauno gimnazijai – Valdo Adamkaus vardas

Rugsėjo 1 dieną Kauno šv. Pranciškaus gimnazijai iškilmingai suteiktas prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos vardas. Vardo suteikimo ceremonijoje ir pavadinimo lentos atidengime dalyvavo ir pats kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus. skaityti »

Apie IT raštingumą mokyklose: reikia susiimti

Airija, Danija, Izraelis ar Pietų Korėja skaičiuoja, kad apie pusę ekonomikos augimo yra susiję su informacijos technologijomis. Viena to priežasčių – ir IT raštingumas, kurį plėtojant Lietuvai reikia rimtai susiimti, perspėja ekonomistai ir IT rinkos dalyviai. skaityti »

Prezidentė pasveikino mokinius ir mokytojus su Mokslo ir žinių diena

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuoširdžiai pasveikino visus šalies mokinius ir mokytojus Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos – proga. skaityti »