Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Publikuota: 2016 m. gegužės 2 d. pirmadienis

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus – atvirosios prieigos duomenų bazėje kaupti naujausius tyrimų rezultatus apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį bei dabartį, juos aprašyti, analizuoti ir skleisti. Projektą numatoma vykdyti trejus metus, jo vertė – 1,3 mln. eurų.

„Per dešimtmetį duomenų bazė „Lituanistika“ tapo sklandžiai funkcionuojanti atvirosios prieigos lituanistikos tyrimų rezultatų ir sklaidos infrastruktūra, atliekančia vis didesnį vaidmenį mokslo politikoje ir tarptautinėje mokslinės informacijos elektroninėje erdvėje“, – sako Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė.

Naujajame kūrimo etape bus tęsiamas lituanistikos publikacijų, išsisklaidžiusių Lietuvos ir pasaulio informacijos ištekliuose, kaupimas ir išsaugojimas, pasitelkiant ekspertus atrenkamos geriausios lituanistinės publikacijos, saugomi ekspertinio vertinimo duomenys ir rezultatai, stiprinama technologinė bazė. Numatoma, kad iki projekto pabaigos duomenų bazę papildys 20 tūkst. publikacijų ir 2019 metais joje bus jau daugiau kaip 56 tūkst. publikacijų. Ketvirtadaliu, iki 28 tūkstančių, padaugės ir laisvai visiems interneto vartotojams pasiekiamų visateksčių publikacijų.

„Duomenų bazė „Lituanistika“ yra šiuolaikiškas būdas skleisti lituanistikos tyrimų duomenis ir rezultatus nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje, o jų autoriams tapti matomiems ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Siekiame, kad duomenys būtų lengvai pasiekiami vartotojams, o išplėtojus kokybinio vertinimo bei citavimo indekso formavimo įrankius, „Lituanistika“ būtų naudojama mokslo politikos reikmėms“, – sako R. Petrauskaitė.

Numatoma diegti priemones, kurios padėtų susieti „Lituanistikos“ duomenis su Lietuvos akademine elektronine bibliotekos (eLABa) informacine sistema, infrastruktūros „OpenAIRE“ talpykla ar tarptautine paieškos sistema „Google Scholar“. Naudojantis sukaupta publikacijų vertinimo informacija numatoma parengti lituanistinių publikacijų ekspertinio vertinimo apžvalgas studijas.

Valstybė lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, teikia strateginį prioritetą. Projektas „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ yra įtrauktas į Švietimo ir mokslo ministro patvirtiną Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2013–2020 metų krypčių įgyvendinimo priemonių planą.

Projekto partneriai yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Kauno technologijos universitetas.

Duomenų bazė „Lituanistika“ (www.lituanistikadb.lt) pradėta kurti 2006 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Joje kaupiami lituanistikos objektą ir kokybės kriterijus atitinkantys mokslo tyrimų rezultatai, publikuoti 2000 m. ir vėlesniais metais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »