Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Publikuota: 2016 m. gegužės 2 d. pirmadienis

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus – atvirosios prieigos duomenų bazėje kaupti naujausius tyrimų rezultatus apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį bei dabartį, juos aprašyti, analizuoti ir skleisti. Projektą numatoma vykdyti trejus metus, jo vertė – 1,3 mln. eurų.

„Per dešimtmetį duomenų bazė „Lituanistika“ tapo sklandžiai funkcionuojanti atvirosios prieigos lituanistikos tyrimų rezultatų ir sklaidos infrastruktūra, atliekančia vis didesnį vaidmenį mokslo politikoje ir tarptautinėje mokslinės informacijos elektroninėje erdvėje“, – sako Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė.

Naujajame kūrimo etape bus tęsiamas lituanistikos publikacijų, išsisklaidžiusių Lietuvos ir pasaulio informacijos ištekliuose, kaupimas ir išsaugojimas, pasitelkiant ekspertus atrenkamos geriausios lituanistinės publikacijos, saugomi ekspertinio vertinimo duomenys ir rezultatai, stiprinama technologinė bazė. Numatoma, kad iki projekto pabaigos duomenų bazę papildys 20 tūkst. publikacijų ir 2019 metais joje bus jau daugiau kaip 56 tūkst. publikacijų. Ketvirtadaliu, iki 28 tūkstančių, padaugės ir laisvai visiems interneto vartotojams pasiekiamų visateksčių publikacijų.

„Duomenų bazė „Lituanistika“ yra šiuolaikiškas būdas skleisti lituanistikos tyrimų duomenis ir rezultatus nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje, o jų autoriams tapti matomiems ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Siekiame, kad duomenys būtų lengvai pasiekiami vartotojams, o išplėtojus kokybinio vertinimo bei citavimo indekso formavimo įrankius, „Lituanistika“ būtų naudojama mokslo politikos reikmėms“, – sako R. Petrauskaitė.

Numatoma diegti priemones, kurios padėtų susieti „Lituanistikos“ duomenis su Lietuvos akademine elektronine bibliotekos (eLABa) informacine sistema, infrastruktūros „OpenAIRE“ talpykla ar tarptautine paieškos sistema „Google Scholar“. Naudojantis sukaupta publikacijų vertinimo informacija numatoma parengti lituanistinių publikacijų ekspertinio vertinimo apžvalgas studijas.

Valstybė lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, teikia strateginį prioritetą. Projektas „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ yra įtrauktas į Švietimo ir mokslo ministro patvirtiną Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2013–2020 metų krypčių įgyvendinimo priemonių planą.

Projekto partneriai yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Kauno technologijos universitetas.

Duomenų bazė „Lituanistika“ (www.lituanistikadb.lt) pradėta kurti 2006 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Joje kaupiami lituanistikos objektą ir kokybės kriterijus atitinkantys mokslo tyrimų rezultatai, publikuoti 2000 m. ir vėlesniais metais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »