Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Publikuota: 2016 m. gegužės 2 d. pirmadienis

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus – atvirosios prieigos duomenų bazėje kaupti naujausius tyrimų rezultatus apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį bei dabartį, juos aprašyti, analizuoti ir skleisti. Projektą numatoma vykdyti trejus metus, jo vertė – 1,3 mln. eurų.

„Per dešimtmetį duomenų bazė „Lituanistika“ tapo sklandžiai funkcionuojanti atvirosios prieigos lituanistikos tyrimų rezultatų ir sklaidos infrastruktūra, atliekančia vis didesnį vaidmenį mokslo politikoje ir tarptautinėje mokslinės informacijos elektroninėje erdvėje“, – sako Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė.

Naujajame kūrimo etape bus tęsiamas lituanistikos publikacijų, išsisklaidžiusių Lietuvos ir pasaulio informacijos ištekliuose, kaupimas ir išsaugojimas, pasitelkiant ekspertus atrenkamos geriausios lituanistinės publikacijos, saugomi ekspertinio vertinimo duomenys ir rezultatai, stiprinama technologinė bazė. Numatoma, kad iki projekto pabaigos duomenų bazę papildys 20 tūkst. publikacijų ir 2019 metais joje bus jau daugiau kaip 56 tūkst. publikacijų. Ketvirtadaliu, iki 28 tūkstančių, padaugės ir laisvai visiems interneto vartotojams pasiekiamų visateksčių publikacijų.

„Duomenų bazė „Lituanistika“ yra šiuolaikiškas būdas skleisti lituanistikos tyrimų duomenis ir rezultatus nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje, o jų autoriams tapti matomiems ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Siekiame, kad duomenys būtų lengvai pasiekiami vartotojams, o išplėtojus kokybinio vertinimo bei citavimo indekso formavimo įrankius, „Lituanistika“ būtų naudojama mokslo politikos reikmėms“, – sako R. Petrauskaitė.

Numatoma diegti priemones, kurios padėtų susieti „Lituanistikos“ duomenis su Lietuvos akademine elektronine bibliotekos (eLABa) informacine sistema, infrastruktūros „OpenAIRE“ talpykla ar tarptautine paieškos sistema „Google Scholar“. Naudojantis sukaupta publikacijų vertinimo informacija numatoma parengti lituanistinių publikacijų ekspertinio vertinimo apžvalgas studijas.

Valstybė lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, teikia strateginį prioritetą. Projektas „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ yra įtrauktas į Švietimo ir mokslo ministro patvirtiną Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2013–2020 metų krypčių įgyvendinimo priemonių planą.

Projekto partneriai yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Kauno technologijos universitetas.

Duomenų bazė „Lituanistika“ (www.lituanistikadb.lt) pradėta kurti 2006 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Joje kaupiami lituanistikos objektą ir kokybės kriterijus atitinkantys mokslo tyrimų rezultatai, publikuoti 2000 m. ir vėlesniais metais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »